Šį „dramblį“ pastebėjome grįždami iš Berlengos salos į Peniche, Portugalijoje. Nors plaukėme greitaeigiu laivu svaiginančiu greičiu (tarsi skriedami virš Atlanto vandenyno bangų), laivo kapitonas prie šio uolų masyvo sulėtino greitį ir leido Nikui užfiksuoti Berlengos dramblį saulėlydžio metu.
Berlengų salos yra įsikūrusios maždaug už 10 kilometrų nuo Peničės, Portugalijos Vakarų regione. Tačiau, nors visą salyną sudaro 3 salos, kurių bendras plotas siekia apie 985 hektarus, lankyti galima tik Grande Berlengą. Grande Berlenga yra 1,5 kilometro ilgio ir 0,8 kilometro pločio. Dėl tokio nedidelio ploto saloje per dieną leidžiama apsilankyti ne daugiau kaip 350 turistų. Kitos dvi salelės – Estelas ir Farilhões-Forcados – prieinamos tik mokslininkams, tyrinėjantiems Berlengų salyno florą ir paukščius.
2011 m. birželio mėn. UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ koordinacinė taryba įtraukė Berlengų salyną į Pasaulinį biosferos rezervatų tinklą. Su šiuo sprendimu negalėjome nesutikti. Berlengų gamta yra kvapą gniaužianti, tačiau ji taip pat primena, kaip čia žmonės priklauso nuo gamtos jėgų. Tą dieną saulėlydžio metu jūra netoli „Elefanto“ salos buvo rami. Tačiau faktas yra tas, kad nė viena iš salų nėra nuolat apgyvendinta. Šiandien kartais vieninteliai žmonės Grande Berlengas saloje yra švyturio operatoriai, dirbantys savaitinėmis pamainomis. Jau XVI a. vienuoliai, gyvenę Berlengas tvirtovėje, paliko salą. Ir piratai nebuvo vienintelė to priežastis. Dėl atšiaurių oro sąlygų ir atstumo nuo sausumos jiems buvo beveik neįmanoma gyventi saloje.
