Ferara įsikūrusi Emilijos-Romanijos regione, Po upės lygumoje, maždaug pusvalandžio kelio traukiniu nuo Bolonijos ir devyniasdešimt minučių kelio nuo Venecijos. Tris šimtmečius valdytas Este dinastijos, jis buvo vienas iš pirmųjų Europos miestų, išplėtotų pagal apgalvotą urbanistinį planą, o jo sienomis apsuptas centras išsaugojo abi savo charakterio puses: viduramžių miestelį su skliautinėmis plytų gatvelėmis ir renesansinį miestą su tiesiomis, tvarkingomis gatvėmis.
Estense pilis
Keturi įtvirtinti bokštai, veikiantis griovys ir pakeliamasis tiltas: „Castello Estense“ iki šiol atrodo lygiai taip, kaip ir buvo sumanyta jį pastatyti. 1385 m., po to, kai Feraros gyventojai sukilo prieš didelius mokesčius, nekenčiama d'Este šeima užsakė pastatyti tvirtovę pačioje savo miesto širdyje, kad apsisaugotų nuo savo pačių pavaldinių, ir ji buvo pastatyta per nepaprastai trumpą laiką – pasakojama, per šešiolika mėnesių.
Per šimtmečius šeima tvirtovę paversė gyvenamąja rezidencija: už gotikinių sienų atsirado dekoratyviniai balkonai, stogo terasos ir jaukūs apartamentai. 1597 m., kai paskutinis kunigaikštis Alfonsas II mirė neturėdamas įpėdinio, Ferara atiteko popiežiaus valdžiai. Vaizdas į pilį iš griovio lygio parodo, kuo ji šiandien yra išskirtinė: tai citadelė, kuri vis dar atrodo ginkluota ir net saulėtą dieną palieka šiek tiek niūrų įspūdį.
Pirmasis renesanso laikotarpio suplanuotas miestas
Ferraros indėlis į architektūros istoriją – tai „Addizione Erculea“, Biagio Rossetti nuo 1492 m. projektuota miesto plėtra, dažnai apibūdinama kaip modernaus miestų planavimo pradžia. Čia humanistinė idealaus miesto vizija buvo įgyvendinta realiose gatvėse, o šis rezultatas, kartu su Po deltos teritorija, 1995 m. buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.
Būtent šis įtraukimas į sąrašą ir atvedė mane į Ferarą. Kaip UNESCO objektų nuotraukų kolekcionierius, turėjau pamatyti miestą, kuris išmokė Europą, kaip planuoti miestą.
Feraros gatvės
Viduramžių miesto dalis yra ta, kuri tave užburia. Toliau nuo pagrindinių lankytinų vietų akmenimis grįstos gatvelės driekiasi po smailiais plytiniais skliautais, virš gėlių dėžių kabo raudoni tentai, o iš sienų kyšo geležiniai žibintai. Mano senamiesčio skliautinės gatvelės kadras atsirado būtent per tokį pasivaikščiojimą, kurį laikome pagrindine ekskursijos dalimi: klajojimą po centrą be jokio konkretaus tikslo.
Visos žymiosios vietos – katedra, „Palazzo dei Diamanti“, „Casa Romei“ – yra vos kelių minučių atstumu viena nuo kitos, tačiau būtent tarp jų esančiose gatvelėse Ferara tampa nebe paprastu lankytinų vietų sąrašu.
Vasara Feraroje
Kelyje iš Venecijos į Toskaną sustojome Feraroje praleisti popietę, ir būtent ta popietė pavertė mane tikru šio miestelio gerbėju. Konkurencija aplink jį yra nesąžininga: Venecija, Florencija, Bolonija ir Romos paminklai pritraukia minias, o Ferara lieka miestu tiems, kurie mėgsta ramią Italiją.
Vaizdas, kurį išsaugojau iš tos tingios vasaros sekmadienio, – tai žvilgsnis pro tamsią smailą arką žemyn šiltų sienų gatvele, vieniša figūra su saulės skrybėle, ilsisi prie durų, o akmenukai ritasi link kitos arkos. Jis geriau perteikia miesto atmosferą nei bet koks žymių vietų vaizdas.
Kada apsilankyti Feraroje
Vasara dovanoja šiltas spalvas ir tuščias provincijos sekmadienio gatveles, tačiau už tai tenka sumokėti Po lygumos karščiu ir drėgme. Pavasaris ir ankstyvas ruduo yra patogesni pasivaikščiojimams palei sienas ir senamiestyje, o lygus reljefas leidžia Ferarą lengvai tyrinėti bet kuriuo metų laiku.
Praktiškai Ferrara labiausiai tinka kaip pusdienio ar visos dienos sustojimas: pilis, katedros aikštė ir gatvelės puikiai telpa į neskubų popietę, būtent taip, kaip mes tai darėme keliaudami tarp Venecijos ir Toskanos miestų. Be to, ji natūraliai įsilieja į bet kokį maršrutą po likusią Italiją.
Dažnai užduodami klausimai
Ar verta aplankyti Ferarą?
Taip, ypač jei didieji Italijos miestai atrodo pernelyg perkrauti. Ferrara gali pasigirti pilimi su vandens grioviu, į UNESCO sąrašą įtrauktu renesanso centru ir skliautinėmis viduramžių gatvelėmis, o lankytojų čia yra kur kas mažiau nei Venecijoje ar Florencijoje. Čia geriau praleisti pusę dienos be tikslo vaikščiodami nei laikytis griežto maršruto.
Kaip nuvykti į Ferarą?
Traukiniu. Ferara įsikūrusi Bolonijos–Venecijos geležinkelio linijoje, maždaug 30 minučių kelio nuo Bolonijos ir apie 90 minučių nuo Venecijos; traukiniai kursuoja dažnai. Nuo Castello Estense iki stoties galima nueiti pėsčiomis per 20 minučių arba nuvažiuoti trumpą atstumą autobusu. Senamiesčio teritorijoje automobilis nėra būtinas.
Kiek laiko reikia praleisti Feraroje?
Per neskubią popietę spėsite apžiūrėti svarbiausius objektus: Estense pilį, katedros aikštę ir viduramžių gatveles. Per visą dieną dar galėsite aplankyti Palazzo dei Diamanti, Casa Romei ir pasivaikščioti arba pasivažinėti dviračiu palei devynis kilometrus renesansinių miesto sienų, kurios vis dar apjuosia centrą.
Ar galima apsilankyti Castello Estense pilyje?
Taip. Pilis lankytojams atidaryta kaip muziejus, įskaitant gotikinius požemius, kunigaikščių apartamentus ir bokštų terasas, o griovį ir pakeliamuosius tiltus galima laisvai apžiūrėti iš išorės bet kuriuo paros metu. Vakaro šviesa ir atspindžiai griovyje paverčia pilies išorę puikiu fotografavimo objektu.
Kodėl Ferara įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą?
Dėl savo urbanistinės struktūros. „Addizione Erculea“ – Biagio Rossetti nuo 1492 m. suprojektuotas miesto plėtros planas – visam miesto plėtros rajonui pritaikė renesanso perspektyvos principus, kurie šimtmečiais darė įtaką miesto planavimui. 1995 m. suteiktas įtraukimas į sąrašą apima istorinį centrą, o vėliau buvo išplėstas iki Po deltos.
Ar Ferrara yra tinkamas miestas važinėjimui dviračiu?
Taip, tai vienas iš labiausiai dviračiams pritaikytų Italijos miestų: lygus, kompaktiškas ir pilnas dviračiais važinėjančių gyventojų. Nuomos punktai veikia netoli stoties ir centro, o medžiais apsodinti miesto sienų pylimai taip pat tarnauja kaip žiedinis dviračių takas aplink senamiestį.
