Mūsų ekskursijos po Kilim Geoforest parką Langkawi saloje dalis buvo erelių šėrimas. Nors apskritai labai rekomenduoju apsilankyti šiame parke, dėl erelių šėrimo turiu prieštaringų nuomonių.
Ereliai yra laukiniai gyvūnai; mes juos stebėjome jų natūralioje aplinkoje, o ne zoologijos sode. Šėrimas vyko taip: gidas, turėdamas nedidelį kibirėlį maisto, jį įmesdavo į vandenį. Laimei, tai darė tik gidas; ekskursijos dalyviams nebuvo leidžiama mesti maisto. Pamatę maistą, daugelis erelių pradėjo skraidyti ratu ir „medžioti“ grobį. Tai galėjome stebėti apie 2 minutes.
Iki tol viskas buvo gerai, ir tai buvo gražu stebėti, nes man tai buvo kažkas naujo. Aš persigalvojau, kai pamačiau, kad – praėjus 5 minutėms po mūsų – kitas laivas daro tą patį. Jei ereliai maitinami kas kelias minutes, jie tampa labiau panašūs į zoologijos sodo gyvūnus – nepaisant to, kad yra savo natūralioje aplinkoje.
Bet kokiu atveju, kai tęsėme ekskursiją, aš pastebėjau kažką. Ereliai, kurie skraidė aplink mūsų ekskursijos valtį, visi buvo palyginti maži ir turėjo raudonai rudos spalvos atspalvį. Dabar, medžiuose, aš pamačiau du daug didesnius šios rūšies atstovus. Tai pastebėjęs, mūsų gidas nurodė, kad tai yra baltapilvės jūrų ereliai.
Baltapilvės jūrų erelis užauga iki 85 cm aukščio, o jo sparnų ilgis siekia iki 220 cm. Šie du tik stebėjo šį reginį iš šalies, bet nedalyvavo. Tik daug mažesni brahmininiai vanagai griebė kąsnelius, kuriuos mūsų gidas metė į vandenį.
