Jei kada nors lankėtės Portugalijoje, tikriausiai puikiai žinote, kas yra „azulejo“. Tai spalvingos plytelės, kuriomis puošiami pastatai, rūmai, bažnyčios, mokyklos ir pan. Paprastai jos būna įvairių formų ir atspalvių. Todėl mums buvo didelė staigmena sužinoti, kad iš tiesų pagrindinė „azulejo“ paskirtis buvo ne dekoratyvinė, o praktinė.
Azulejo
Žodis „Azulejo“ kilęs iš arabų kalbos ir iš esmės reiškia „poliruoti akmenys“. Šie akmenys buvo naudojami pastatams dengti, kad vasaros ir žiemos mėnesiais reguliuotų vidaus temperatūrą. Azulejo buvo įkvėptos Bizantijos ir Romos mozaikų, su persų įtakomis, kurias atspindi kreivės ir gėlių motyvai. Azulejo buvo populiarios daugiausia Italijoje (Ligurijoje), Ispanijoje ir Portugalijoje. Vėliau jos „išplito“ į Ispanijos ir Portugalijos kolonijas. Azulejo gamybos aukso amžius buvo XVIII a., kai prasidėjo masinė gamyba, siekiant patenkinti Portugalijos kolonijos – Brazilijos – paklausą.
Šiandien Portugalija ypač žinoma dėl savo keraminių plytelių su švino glazūra. Jos puošia ne tik istorinius pastatus, bet ir modernius namus, restoranus, barus ir pan. Lisabonos centre rasite daug gamintojų, kurie vis dar kuria „Azulejo“. Be gėlių ir figūrinių raštų, vis dar galite pamatyti daug „Azulejo“ kompozicijų, vaizduojančių Portugalijos istoriją arba tiesiog idiliškas gyvenimo scenas.
Kartą, keliaudami iš Lisabonos į Kaskaį, pamatėme nuostabią mozaiką. „Chafariz de Paço de Arcos“ – „Senasis Paço de Arcos fontanas“ – buvo būtent mūsų mėgstamiausio stiliaus „Azulejo“. Jį puošė mėlynos ir baltos spalvos piešiniai, puikiai derantys su mėlynu dangumi virš saulėtos Lisabonos.
