Nėra kitos vietos, kur išraiškingos baroko formos taip susipina su neoklasicizmo taisyklių logika. Šis aistringas šokis Vienoje tęsiasi jau šimtmečius, ir visą tai galite pamatyti šiandien.
Grožis susipina su logika, tikėjimas susitinka su išsilaisvinimu, o visa tai vyksta ramioje kasdienio gyvenimo aplinkoje prabangioje miesto dalyje. Norėčiau pasakyti, kad Viena yra kontrastų miestas, bet taip nėra. Priešingybės tiesiog persipina – protestai prieš lyčių lygybę vyksta vos už vienos gatvės nuo gėjų parado, o vietiniams tai atrodo visiškai įprasta.
Kelionė į Vieną
Kelionę į Vieną suplanavome gana spontaniškai. Nico planuoja nufotografuoti visas Europos Sąjungos sostines, o šiemet, aplankę pietinius miestus – Atėnus, Madridą, Nikosiją – nusprendėme pamatyti keletą kaimyninių šalių ir pasirinkome Vieną. Daria svajojo sugrįžti ten nuo šešiolikos metų (ji trumpai matė šią vietą mokyklos ekskursijos metu), o Nico paskutinį kartą ten buvo, kai jam buvo treji metai (jis nieko neprisimena).
Išsinuomojome nedidelį „Airbnb“ butą netoli miesto centro, ketvirtame rajone, vadinamame „Wieden“ – Dariai patiko, kad tai taip pat yra lenkų kalbos pavadinimas Vienai. Dėl šios vietos beveik visur galėjome nueiti per penkiolika minučių pėsčiomis. Atrodė, kad šioje vietovėje gyvena daugiausia austrai. Mums abiem buvo staigmena sužinoti, kad 600 tūkst. gyventojų turi valstybės bendrai finansuojamus butus (mieste iš viso gyvena 1,6 mln. žmonių). Tai sudaro beveik trečdalį visuomenės – nusiimame kepurę prieš miesto tarybą! Taigi, apsistojome jaukiame vieno kambario bute su medinėmis sienomis ir bandėme įsivaizduoti, kad esame tokie vietiniai.
Norėdami susipažinti su vieta, pirmą dieną tiesiog vaikščiojome po Vienos gatves, bandydami užfiksuoti miesto gyvenimą nuotraukose, pajusti jį, kurį laiką juo pasimėgauti, prieš skubėdami užfiksuoti tobulą pastatą tobulame apšvietime. Pirmieji įspūdžiai: tai klestėjimo miestas. Tai taip pat vieta, kur galima atsipalaiduoti. Dauguma parduotuvių užsidaro šeštą valandą, o apie apsipirkimą sekmadienį ar mėgstamą restoraną, kuris būtų atidarytas, net nereikia galvoti – tai poilsio laikas visiems. Vienoje protas susitinka su malonumu – tarp jų yra pusiausvyra. Dirbi, o tada mėgaujiesi gyvenimu erdviuose parkuose, kavinėse, viešosiose aikštėse, kur sėdi ir geri šaltą baltą vyną su draugais. O ekonomika yra tiesiog puiki.
Šiek tiek apie Vienos istoriją
Viena mūsų draugė kartą užsiminė, kad Viena jai primena antiką, tarsi tie laikai ten vyktų dabar. Čia nėra griuvėsių, bet šiame moderniame mieste vis tiek galima pajusti senovės Romos dvasią. Yra kažkas tokio…
Viena savo egzistavimo pradžioje buvo Romos imperijos stovykla. XI a. ji buvo svarbus prekybos centras. Galiausiai, Habsburgų dinastijos laikais, ji tapo didžiausiu Europos miestu ir Austrijos imperijos, o vėliau – Austrijos-Vengrijos sostine.
XVI ir XVII a. Viena labai nukentėjo nuo Osmanų turkų antpuolių. Tačiau miestas išliko ir tapo tvirtesnis nei bet kada anksčiau. Antrojo apgulties metu turkų armiją nugalėjo Lenkijos karalius Janas Sobieskis, o tai lėmė Osmanų imperijos galios praradimą Europoje.
Kartais sunaikinimas suteikia galimybę sukurti kažką naujo. Po karo su turkais daugelis pastatų buvo atstatyti vyraujančiu XVII a. baroko stiliumi. Tai suteikė miestui savitą charakterį, pažymėtą pilnomis formomis ir turtingomis spalvomis. Iš tų laikų yra Belvedere arba Schönbrunn rūmai su dideliais sodais, skirtais pasivaikščiojimams, kur svarbi kiekviena detalė – ar tai būtų gėlės, takai, genėti medžiai, ar fontanai.
Tose soduose praleidome keletą vakarų. Tiesiog vaikščiojome, gėrėme „Gruner Veltliner“ vyną (tipišką Austrijos vynuogių rūšį), stebėjome saulėlydį už baroko ansamblių ir gyvą miestą fone. Ir mes ten buvome ne vieni – žmonės išsiskleidė antklodes, sėdėjo ant žolės ir šnekėjosi, juokėsi, žaidė. Tie, kurie buvo mažiau tingūs, bėgiojo, sportavo arba tiesiog kopė į rūmų dalis, esančias ant kalvų.
Vienos stilius
XVII ir XVIII a. literatūroje, muzikoje, teatre, operoje, tapyboje, skulptūroje ir architektūroje dominavo du meno stiliai – minėtas barokas ir neoklasicizmas. Galima sakyti, kad šie du stiliai buvo priešingi, tačiau Vienoje jie harmoningai sugyvena. Galite užeiti į barokinę Šv. Petro bažnyčią, žavėtis auksinėmis Biblijos herojų figūromis, kurių pozos yra tokios išraiškingos ir kupinos kančios ar nušvitimo emocijų. Jus sužavės spalvos ir apkūnūs angelai, tokie būdingi barokui. O šiuos klestėjimo ir ezoterikos įspūdžius dar labiau sustiprins Bacho vargonų koncertas, jei šią bažnyčią aplankysite tinkamu laiku.
Tada išeinate į lauką, ir saulė nuplauna jūsų įspūdį apie mirtingumą ir Dievo viską užgožiančią buvimą (nesvarbu, ar esate tikintis, ar ne), ir staiga atsiduriate prie Hofburgo rūmų, kurių kai kurios dalys suprojektuotos laikantis neoklasicizmo paprastumo, harmonijos ir pusiausvyros principų. Dar keletas žingsnių, ir esate prie „Helden Platz“ – „Didvyrių aikštės“. Eidami toliau pamatysite Marijos Teresės, Vienos imperatorės („Karalienės“) iš aukso amžiaus, mokslininkų ir menininkų globėjos, statulą. Abiejose šios milžiniškos statulos pusėse stovi du simetriški, beveik identiški pastatai – meno muziejus ir gamtos istorijos muziejus. Siela priešinga protui, ta pati, pusiausvyroje, tik skirtingose vietose.
Šiuos ryšius tarp sielos ir proto galite rasti visur šiame mieste. Ne tik barokas ir neoklasicizmas, kurie teoriškai prieštaravo vienas kitam, čia sambūvioja pusiausvyroje. Šiame mieste yra daug logikos. Viena buvo vienas iš pirmųjų miestų, kur 18 amžiuje, kaip atsakas į higienos problemas, išsivystė miesto valymas. Be to, šiais laikais vanduo iš čiaupo yra puikus, nes jis tiekiamas kanalais iš kalnų, esančių už 100 kilometrų nuo Austrijos sostinės, kurie buvo nutiesti prieš šimtmetį.
Tačiau Vienoje taip pat gausu dvasiškumo ir išraiškos, kilusios iš XX amžiaus. Tuo metu Viena buvo vieta, kurioje gimė Art Nouveau stilius. Pakelkite rankas, kas nežino Wagnerio muzikos ar Gustavo Klimto gražių paveikslų, kuriuose realizmas susipina su egiptietiškais simboliais ir egzotiškais auksiniais ornamentais.
Kai pagalvojate apie Vienos Praterį, tikriausiai pirmiausia į galvą ateina žymusis apžvalgos ratas. Būtinai apsilankykite įspūdingoje „Prater Cabins“ parodoje, paslėptoje Praterio muziejaus viduje, kur senos gondolos pritaikytos miesto istorijai pasakoti.
Deja, vienos savaitės mums nepakako, kad galėtume toliau tyrinėti miestą. Bandydami susipažinti su praėjusių šimtmečių istorija ir menu, neturėjome galimybės gilintis į šiuolaikinį meną ir miesto gyvenimą.
Verta aplankyti šią vietą, ir galbūt suprasite, kad pagrindinė atrakcija nėra picos dydžio šnicelis (kaip iš pradžių manė Nico). Reikėtų aplankyti šią vietą, kad patirtumėte taikų Europos kultūrinio paveldo susiliejimą.
