Kaip fotografas, dažnai atsiduriu įvairiuose teismuose, kur nagrinėjami autorių teisių klausimai. Kai kurie iš šių pastatų yra nuobodūs ir oficialūs, o kiti – dėl savo architektūros, istorijos ar abiejų šių veiksnių – sukelia tam tikrus jausmus. Vieni pastatai kelia pagarbą. Kiti kelia nerimą. Vroclavo apygardos teismo kompleksas kažkaip sugeba sukelti ir vieną, ir kitą jausmą, ir jau daugelį metų norėjau pabandyti tą unikalią įtampą užfiksuoti nuotraukoje.
Įspūdingas statinys
Pastato statybos prasidėjo 1845 m. ir baigėsi 1852 m. Berlyne dirbusio architekto Karlo Ferdinando Busse suprojektuotas teismo kompleksas yra įspūdingas statinys. Skirtingai nuo daugelio teismų, pasižyminčių brutalistiniu, dalykišku stiliumi, Vroclavo teismas savo išvaizda primena tvirtovę, kurią papildo bokštai abipus įėjimo. Galbūt Busse turėjo šiek tiek piktą humoro jausmą; kompleksas, kurį sudaro teismas ir kalėjimas, buvo pastatytas pagal graikų kryžiaus planą, o tai man pasirodė keistas pasirinkimas, atsižvelgiant į komplekso paskirtį. Dvi vėliau prie komplekso pristatytos dalys yra modernesnės ir išvaizda labiau būdingos teismo pastatui, tačiau jos nė kiek nesumažina originalios struktūros įspūdingos išvaizdos.
Tamsioji istorija
Pastato istorija yra tokia pat niūri kaip ir jo fasadas. Antrojo pasaulinio karo metais naciai kurį laiką šį pastatą naudojo kaip kalėjimą. Jis taip pat buvo naudojamas egzekucijoms – Trečiojo reicho mirties bausme nuteistieji čia buvo siunčiami prie giljotinos. Dauguma jų buvo politiniai kaliniai, atgabenti iš įvairių nacių okupuotų šalių vykdant režimo žiaurią kampaniją „Naktis ir rūkas“. Komplekse buvo įvykdyta maždaug tūkstantis egzekucijų, ir, kaip ir daugelio totalitarinių režimų atveju, aukos „dingo“, o jų likimas liko amžinai nežinomas jų šeimoms. Vėliau, kai karas baigėsi, pastatą komunistų pareigūnai naudojo Lenkijos namų armijos nariams ir kitiems pasipriešinimo dalyviams laikyti. Net saulėtą dieną sunku nejausti šio pastato tamsios praeities svorio.
Susitaikymas su istorija
Galbūt tai, kad man nepavyko užfiksuoti teismo salės taip, kaip norėjau, buvo labiau susiję su jos praeitimi ir tomis baimės gijomis, kurias pajutau sužinojęs jos istoriją, nei su kokiomis nors techninėmis problemomis. Norėjau ją fotografuoti jau daugelį metų, bet niekada nepavyko to padaryti taip, kaip reikėjo. Turėjau išmokti prie jo artintis lėtai ir nebijoti jo sudėtingos istorijos. Turėjau priminti sau, kad gyvenu kitame laike ir kad dauguma mūsų, didžioji žmonijos dalis, gerbia teisingumą ir nekenčia piktnaudžiavimo valdžia. Stovėdamas priešais pastatą nuostabią, saulėtą dieną, kadre įkomponavau jo didingą, paslaptingą fasadą tiesiai centre. Jei jis simbolizuoja kadaise žiaurią praeitį, jis taip pat simbolizuoja teisingos sistemos rimtą būtinybę. Labai rekomenduoju aplankyti Vroclavą – paslėptą perlą ir nepakankamai įvertintą Europos miestą.
