Kipras

Index

Kipras yra trečia pagal dydį sala Viduržemio jūroje po Sicilijos ir Sardinijos. Ji įsikūrusi į pietus nuo Turkijos ir į vakarus nuo Sirijos bei Libano. Nuo 1974 m. sala yra padalyta. ES narė Kipro Respublika valdo pietinę dalį, o šiaurinę dalį valdo turkų kipriečių administracija. Sostinė Nikosija driekiasi abipus demarkacinės linijos. Pafosas ir Larnaka įsikūrę pietinėje pakrantėje.

Pafoso pilis Kipro uoste, šalia jos – ant auksinės uolos gulinti bronzinė skulptūra, žvelgianti į jūrą
Pafoso pilis uosto gale, o šalia jos ant uolų stovi bronzinė skulptūra

Pafoso pilis

Pilis stovi Pafoso uosto gale, iš trijų pusių apsupta jūros. Jos istorija susijusi su kiekvienu salos valdovu. Pirmiausia čia stovėjo Bizantijos tvirtovė. Vėliau, po 1222 m. žemės drebėjimo, Lusignanai čia pastatė pilį. 1570 m., prieš osmanų invaziją, venecijiečiai jį nugriovė. Galiausiai 1592 m. osmanai jį atstatė. Vėliau, britų valdymo laikotarpiu, pilis buvo naudojama kaip druskos sandėlis.

Kai mes čia apsilankėme, pilyje vyko paroda apie pabėgėlius ir karą Sirijoje. Tarp tų šaltų, senų sienų šie kūriniai sukrėtė labiau nei bet kurioje galerijoje.

Tačiau lauke švietė saulė, o žmonės juokėsi. Ant uolų šalia pilies radome bronzinę figūrą, gulėjusią ant riedulio ir žvelgiančią į jūrą. Po parodos galėjome ją interpretuoti tik vienu būdu. Ji priminė vaizdus žmonių, kurie nuskendo bandydami pasiekti Europą. Ši interpretacija atsispindi kadre: tvirtovė, atvira jūra ir ją stebinti figūra.

Pafosas

Pafosas yra vakarinis salos miestas, turintis savo oro uostą. Kato Pafosas – apatinė miesto dalis aplink uostą – įsikūrusi žemiau Ktimos, viršutinės miesto dalies. Tačiau didžioji dalis archeologinių radinių yra prie pat vandens.

Šios archeologinės vietovės yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jos labiausiai žinomos dėl romėnų vilų grindų mozaikų bei uolose iškaltų Karalių kapų.

Mūsų pačių atradimas laukė kelyje iš viešbučio į prekybos centrą. Šalia kelio vėlyva saulė apšvietė kupolo formos pirties griuvėsius po senu medžiu. Kupolą perskrodžia mažos apvalios angos. Iš pradžių jos įleisdavo šviesą į apačioje esančias pirties patalpas. Vėliau bandėme pasidomėti jos istorija, bet beveik nieko neradome. Iš tiesų, nė viename iš mūsų turėtų kelionių vadovų apie ją nebuvo nė žodžio. Vis dėlto šiam vaizdui istorijos nereikėjo: šiltas akmuo, žali lapai ir mėlynas dangus, persmelktas debesų juostomis.

Kato Pafose, Kipre, esanti kupolo formos pirties griuvėsiai, kurių kupole matyti mažos apvalios angos, šalia seno medžio, apšviesto vakarinės saulės spinduliais
Kato Pafoso kupolo formos pirties griuvėsiai, apšviesti vėlyvos saulės

Larnaka

Larnakoje yra pagrindinis salos oro uostas, todėl dauguma kelionių į Kiprą prasideda arba baigiasi čia. Mūsų kelionė baigėsi čia. Prieš skrydį atgal į Berlyną turėjome vieną popietę mieste.

Pilis stovi tiesiai prie jūros kranto, paplūdimio promenados gale. 1625 m. jį atstatė osmanai. Vėliau britai jį naudojo kaip kalėjimą. Šiandien jame įsikūręs Larnakos viduramžių muziejus.

Tą popietę sąlygos buvo sudėtingos. Dangus buvo niūrus, o iš jūros pūtė stiprus vėjas. Tada, kai praėjome pro pilį, išlindo saulė. Maždaug minutę ji apšvietė pilies sienas virš smėlio. Turėjau paruoštą fotoaparatą, tad padariau nuotrauką. Ta minutė sušildė akmenis ir suteikė dangui struktūrą. Už sienų taip pat iškyla minaretas. Netrukus po to debesys vėl užsidengė.

Larnakos pilis Kipre, matoma nuo paplūdimio, minaretas ir šalia jo esanti Viduramžių muziejaus siena, saulė, prasiveržianti pro debesis
Larnakos pilis, matoma iš smėlio, tą akimirką, kai išlindo saulė

Šventojo Lozoriaus bažnyčia

Larnaka yra senovinis Kitiono miestas. Pagal ortodoksų tradiciją, Lozorius atvyko čia po to, kai Jėzus jį prikėlė iš mirusiųjų. Jis pabėgo iš Judėjos, tapo pirmuoju Kitiono vyskupu ir gyveno dar 30 metų. Čia jis ir mirė antrą kartą.

Bažnyčia stovi virš jo kapo. Imperatorius Leonas VI ją pastatė IX a. pabaigoje. Jos raižyta varpinė atsirado daug vėliau – XIX a.

Dėl šios legendos aikštė aplink bažnyčią prisipildo lankytojų iš viso pasaulio. Netrukus supratau, kodėl. Šioje vietoje yra kažkas amžino. Bažnyčia aikštėje po niūriu dangumi buvo mano bandymas tą jausmą užfiksuoti. Akmuo spinduliuoja, o vėliavos plazdena visoje aikštėje. Nepaisant to, šią nuotrauką vertinu griežčiau nei kitas. Man atrodo, kad joje vis dar kažko trūksta, ir būtent šis klausimas verčia mane grįžti prie šio motyvo.

Šventojo Lozoriaus bažnyčia Larnakoje, jos raižyta varpinė ir auksinė akmens plokštė prieš dramatišką dangų foną, aikštėje iškeltos vėliavos
Šventojo Lozoriaus bažnyčia ir jos XIX a. varpinė

Nikosija

Nikosija yra paskutinė padalinta sostinė Europoje. Jungtinių Tautų buferinė zona, vadinama „Žaliąja linija“, kerta senamiestį, esantį už jo venecietiškų sienų. Kaip berlyniečiui, man neįmanoma nepastebėti tos linijos. Daugiau informacijos rasite mūsų Nikosijos gidą.

Geriausias vaizdas atsiveria iš apžvalgos aikštelės, esančios Ledra gatvėje, ant Šakolos bokšto viršūnės. Sumokėjome įėjimo mokestį, ir vaizdai tikrai buvo to verti. Iš tiesų, galėjau atidaryti langą ir fotografuoti be jokių stiklo atspindžių. Iš ten vidurdienį kadrą užpildo geltoni miesto stogai. Už jų tamsiais šlaitais kyla Kirenijos kalnai. Ant vieno iš jų nutapyta milžiniška turkų kipriečių vėliava.

Nikosijos panorama, matoma iš Šakolos bokšto: geltoni stogai, Selimiye minaretai ir už jų esantys Kirenijos kalnai
Nikosija iš „Shacolas“ bokšto, dešinėje – Selimiye mečetės minaretai

Po bokštu esanti Ledra gatvė pavadinta pagal Ledrą – senovės miestą-karalystę, kuri kadaise stovėjo šioje vietoje. Dieną čia susirenka daugybė žmonių, besimėgaujančių „meze“. Tačiau saulėtekio metu, gatvė tuščia po oranžiniais skėčiais.

Ledros gatvė Nikosijoje saulėtekio metu – tuščia, apgaubta oranžinių skėčių šešėlių, o ryto saulė šviečia ant senų akmeninių fasadų
Ledra gatvė iškart po saulėtekio, dar prieš kavinėms atsidarant

Ant sienų stovi Laisvės paminklas, atidengtas 1973 m. Jis skirtas pagerbti 1955–1959 m. prieš britų valdžią kovojusius EOKA kovotojus. Mes jį pastebėjome vaikščiodami palei sienas. Mėlynojoje valandoje Laisvės paminklas iškyla virš dviejų kovotojų, atveriančių kalėjimo vartus, o apačioje matyti išlaisvinti kaliniai. Dėl smulkių jų veidų detalių ten praleidome valandą.

Šiaurės Nikosija

Norint pereiti į šiaurę, reikia paso ir kelių minučių kelio pėsčiomis Ledra gatvės gale. Tada pasikeičia kalba, o minaretų pasirodo daugiau nei varpinių. Kitaip kasdienis gyvenimas atrodo beveik toks pat.

„Büyük Han“, Didžioji užeiga, buvo pastatyta 1572 m. kaip karavansarajus. Kadaise čia nakvodavo prekybininkai ir keliautojai, baigę dienos kelionę. Šiandien senuosiuose kambariuose įsikūrusios galerijos ir amatų parduotuvės, o kiemą užpildo restoranai. Centre stovi nedidelė osmanų mečetė ant kolonų. Žiūrėdamas pro akmeninę arką į kiemą, saulę pastatiau tiesiai už jos kupolo.

„Büyük Han“ kiemas Šiaurės Nikosijoje, matomas pro akmeninę arką: centre – nedidelė kupolinė mečetė, o už jos – saulė
„Büyük Han“ per arką, su maža mečete kiemo centre

Už kelių gatvių esančioje Selimiye mečetėje iš pradžių stovėjo lotynų katedra, skirta Šv. Sofijai. Jos statyba prasidėjo 1209 m., o 1326 m. katedra buvo pašventinta. Po Osmanų užkariavimo 1570 m. ji tapo mečete, o vėliau buvo pastatyti du minaretai. Nuo 1954 m. ji vadinama sultono Selimo II vardu. Mes ten apsilankėme viduryje pavasario dienos. Viduje iš aukštų langų krintanti ryški šviesa apšviečia raudoną kilimą po baltomis gotikinėmis skliautomis. Kilimas prislopina kiekvieną žingsnį, todėl lieka tik šnabždesiai.

Selimiye mečetės Nikosijoje interjeras: baltos gotikinės skliautai ir kolonos virš raudono kilimo, dešinėje – mimbaras
Gotikiniai skliautai ir raudonas kilimas Selimiye mečetės viduje

Fotografavimas Kipre

Kipras – tai ryškaus šviesos sala. Ne saulėtekio ir saulėlydžio metu saulė stovi aukštai, o dangus dažnai būna be debesų. Dėl to įspūdingiausi kadrai čia buvo užfiksuoti ne dėl sėkmės, o dėl tinkamo laiko pasirinkimo.

Nikosijoje tai reiškė Ledros gatvę saulėtekio metu, prieš atsidarydamos kavinėms, ir Laisvės paminklą „mėlynojoje valandoje“. „Büyük Han“ aš pasinaudojau saulės šviesa, o ne kovojau su ja. Arka tapo kadru, o virš kupolo spindėjo saulės spinduliai. Larnakoje tai reiškė būti pasiruošusiam tai vienai minutei, kai debesys prasiskleidžia.

Taip pat svarbus aukštis. Nikosija yra lyguma, todėl tik nedaugelyje vietų galima pamatyti tikrą miesto panoramą. Todėl „Shacolas“ bokštas tikrai vertas bilieto kainos. Galiausiai, auksinis vietinis kalkakmenis puikiai atspindi spalvas, kai saulė žema. Kiekviena pilis, bažnyčia ir pirties griuvėsiai šioje saloje spinduliuoja dienos pabaigoje.

Kada apsilankyti Kipre

Pavasaris ir ruduo – geriausi metų laikai fotografavimui. Kovo ir balandžio mėnesiais laukai žaliuoja, o šviesa yra skaidri. Tuo tarpu oras vis dar pakankamai vėsus, kad būtų galima vaikščioti visą dieną. Mes keliavome pavasarį.

Vasara, priešingai, yra ilga, sausa ir labai karšta, ypač šalies viduje. Nikosijoje liepos ir rugpjūčio mėnesiais temperatūra dažnai viršija 35 °C. Pajūryje temperatūra yra keliais laipsniais žemesnė, tačiau vidurdienio šviesa yra plokščia ir balta.

Žiema pajūryje yra švelni, o būtent šiuo metu iškrenta didžioji dalis metų kritulių. Tačiau sniegas krinta tik Troodos kalnuose.

Dažnai užduodami klausimai

Koks yra geriausias laikas apsilankyti Kipre?

Nuo kovo iki gegužės ir nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio. Temperatūra maloni, šviesa ryškesnė, o lankytinos vietos mažiau apgultos nei vasarą. Liepa ir rugpjūtis labai karšti, ypač Nikosijos viduryje, kur temperatūra dažnai viršija 35 °C. Žiema pakrantėje švelni, tačiau tuo metu iškrenta didžioji dalis metų kritulių.

Kiek dienų reikia praleisti Kipre?

Per savaitę spėsite aplankyti tris šiame gide aprašytus miestus. Numatyti dvi ar tris dienas Nikosijoje, dvi – Pafose ir vieną – Larnakoje. Jei turite daugiau laiko, įtraukite į maršrutą Troodo kalnus ir jų išdažytas bažnyčias. Atstumai nedideli, o kelionė automobiliu iš Larnakos į Pafosą greitkeliu trunka mažiau nei dvi valandas.

Ar galima kirsti sieną iš Kipro pietų į šiaurę?

Taip. ES piliečiai ir dauguma kitų lankytojų gali kirsti sieną oficialiuose kontrolės punktuose, pateikdami pasą arba asmens tapatybės kortelę. Nikosijoje lengviausia kirsti sieną pėsčiomis Ledra gatvės gale. Automobilių nuomos draudimas, įsigytas pietinėje dalyje, paprastai neapima šiaurinės dalies, todėl kontrolės punkte reikia įsigyti atskirą draudimą.

Kaip keliauti po Kiprą?

Kipre nėra geležinkelio. Tarpmiestiniai autobusai jungia Nikosiją, Larnaką, Limassolį ir Pafosą, o abu oro uostus aptarnauja oro uosto autobusai. Tačiau norint pasiekti mažesnius kaimus ir apžvalgos vietas, geriausia išsinuomoti automobilį. Kipre važiuojama kairiąja kelio puse – tai britų valdymo palikimas, o greitkeliai tarp pagrindinių miestų yra geros būklės.

Koks oro uostas yra geriausias kelionei į Kiprą?

Larnakos tarptautinis oro uostas yra pagrindinis vartai į salą, esantys apie 45 minučių kelio automobiliu nuo Nikosijos. Pafoso tarptautinis oro uostas aptarnauja salos vakarinę dalį ir tinka kelionei, kuri prasideda Pafose. Skrisdami į vieną oro uostą ir išskrisdami iš kito, išvengsite kelionės automobiliu per visą salą atgal.

Kokia valiuta naudojama Kipre?

Kipro Respublikoje naudojamas euras. Šiaurėje oficiali valiuta yra Turkijos lira. Tačiau daugelis parduotuvių netoli sienos perėjimo punktų taip pat priima eurus. Pietuose plačiai priimamos mokėjimo kortelės. Šiaurėje, tačiau, verta turėti šiek tiek grynųjų pinigų, kad galėtumėte atsiskaityti mažesnėse kavinėse ir turgaus prekystaliuose.

Want something beautiful in your inbox?

Join me for curated photography highlights and honest, actionable lessons from 10+ years of travel photography.
No fluff—just real talk, tools I wish I had early on, and stories behind the images.

And each month, one subscriber wins a signed A4 fine art print—delivered with a personal note.
It’s free, it’s simple, and it’s just for this community.

Picture of Nico Trinkhaus

Nico Trinkhaus

Nico Trinkhaus is the mind-blind photographer, using cameras to create visions and memories that otherwise would be lost to him.

Rodas

Rodas yra didžiausia iš Dodekaneso salų, įsikūrusi pietryčių Egėjo jūroje, arčiau Turkijos krantų nei Graikijos

Read More »
Öresundo tiltas, jungiantis Kopenhagą Danijoje ir Malmę Švedijoje

Danija

Danija yra labiausiai į pietus nutolusi Skandinavijos šalis. Ją sudaro Jutlandijos pusiasalis ir šimtai salų

Read More »
Podgoricos tūkstantmečio tiltas, Juodkalnija.

Podgorica

Vieta, kuri nesistengia apsimesti kuo nors kitu, pavyzdžiui, „kieta vakarietiška metropolija“, kad pritrauktų turistų. Ji

Read More »

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Нико Тринкхаус Портрет

Nico Trinkhaus
Photography

🎁 Print Giveaway

Join my journey and get front-row access to my Timeless Travel stories.

From time to time, a subscriber receives a signed fine art print — delivered straight to their door, with a personal note

Already subscribed?
You’re automatically entered.

Let’s connect!

Do you like what you see?

Most of our photos are available as Fine Art Prints and can be licensed for business use. Contact us!