Akropolio įkopimą pasilikome pabaigai – tarsi vyšnią ant torto. Įėjimas į šį senovės miestą mums buvo beveik už kampo. Vienintelis dalykas, kuris sulaikė mus nuo to, kad ten nubėgtume iškart atvykę į Atėnus, buvo noras palaukti saulėtos dienos.
Buvome gerai pasiruošę ir turėjome žinių apie Partenoną, nes buvome pažiūrėję BBC dokumentinį filmą apie šios vietos įdomybes bei jos restauravimo istoriją, kuri prasidėjo dar 1975 m. (statybvietės ten tebėra).
Į Akropolio viršūnę
Įsivaizduokite vietą, kurioje vienoje vietoje matote visus senovės simbolius, laikotarpį, apie kurį galėjote skaityti tik istorijos knygose. Ten jie buvo: Dioniso teatras, Partenonas, Atėnės Nikės šventykla, Erechtheionas ir Herodo Attiko Odeonas, kuris buvo viena iš gražiausių teatro scenų, kokias kada nors mačiau. Senovės siena buvo nuostabus fonas teatrui, kuriame šiandien rengiami įvairūs spektakliai.
Jei kada nors planuojate apsilankyti Akropolyje, štai keletas patarimų – neskubėkite iš karto lipti į viršų, pirmiausia pasivaikščiokite aplink. Mes norėjome po truputį patirti visą šios vietos teikiamą malonumą, pirmiausia apžiūrėdami miesto panoramą. Vaizdai tiesiog stulbinantys – matyti, kaip kruopščiai suplanuota moderni architektūra dera su senovinėmis šventyklomis. Viršuje aiškiai matėsi Likabeto kalnas, kuris atrodo tarsi išaugęs iš pačios miesto vidurio ir primena amžinai žaliuojantį ugnikalnį.
Nico patarimas: jei norite ten fotografuoti, pasiimkite visus turimus objektyvus. Jis džiaugėsi, kad turėjo viską nuo 14 iki 200 mm, ir netgi norėjo turėti 400 mm objektyvą.
Vaizdus iš Akropolio papildė graikų muzika, kurią kažkur grojo gatvės menininkai. Ten buvome sausio mėnesį: švietė saulė, buvo maloniai šilta, o lankytojų nebuvo tiek daug, kiek tikėjomės. Jei ten, kur gyvenate, žiemą sninga, lyja ar tiesiog šalta, rekomenduojame apsilankyti ir pamatyti nuostabius kultūros paminklus, kuriuos siūlo Atėnai ir Akropolis.
Partenonas
Akropolyje mūsų dėmesio centre buvo Partenonas, kurį pasiekėme pasivaikščiojimo pabaigoje. Partenonas iš pradžių buvo Atėnės, miesto globėjos ir graikų žinių, amatų bei „teisingo karo“ deivės, šventykla. Įspūdinga pagalvoti, kad beveik prieš 2500 metų žmonės jau žinojo, kaip pastatyti tokį tobulą ir amžiną statinį, net neturėdami cemento.
Partenonas buvo pastatytas V a. pr. m. e. Iš pradžių tai buvo šventykla, vėliau – iždo pastatas, o dar vėliau – krikščionių bažnyčia. Osmanų užkariavimo laikotarpiu jis netgi buvo mečetė, o vėliau, XVII a., – parako sandėlis. Kažkaip ironiška pagalvoti, kaip šis pastatas galėjo būti naudojamas įvairiems, kartais labai skirtingiems tikslams. O dabar, atsižvelgiant į tai, įdomu pagalvoti, kad jo pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „neištekėjusios moters butas“.
Partenone mūsų dėmesį patraukė ir optinių iliuzijų serija, kuri turėjo suteikti šventyklai tvirtumo ir vizualaus tobulumo įspūdį. Pavyzdžiui, triukas, dėl kurio dorėninės kolonos atrodo išlenktos, kad visas pastatas atrodytų tiesus, arba tai, kad išorinės kolonos yra platesnės, kad susidarytų pastato tvirtumo įspūdis. Deja, dar ne visas pastatas yra restauruotas, todėl buvo sunku jį nufotografuoti be statybvietių.
Tačiau, kaip jau minėta, šie optiniai triukai liudija senovės architektų meistriškumą ir iki šiol stebina tūkstančius turistų. Yra daug tyrimų apie Partenono istoriją ir paslaptis. Mums ypač įdomus pasirodė „National Geographic“ dokumentinis filmas: https://www.youtube.com/watch?v=c1r2CCgQGSE
Ką reiškia Akropolis
Galima sakyti, kad senovės griuvėsių galima rasti visoje Europoje. Galima netgi teigti, kad senoji architektūra – tai tiesiog įspūdingi akmenys. Tačiau yra viena idėja, kurią simbolizuoja Akropolis – demokratija. Galima netgi sakyti, kad būtent čia prasidėjo šiuolaikinė demokratija ir vakarietiškoji kultūra. Būdami dideliais Europos Sąjungos gerbėjais, tiesiog privalėjome aplankyti šią vietą kaip pirmąją stotelę šiais metais, kai fotografuojame ES sostines, ir likome patenkinti šia patirtimi.
