Kelionės po Graikiją metu Nico negalėjo atsispirti pagundai apsilankyti Salonikuose – mieste, kuris yra ypač mėgstamas maisto ir gatvės fotografijos gerbėjų. Tačiau Salonikai mums suteikė dar daugiau įspūdžių, nei iš pradžių manėme, ir mes džiaugėmės savo sprendimais, kaip ten keliauti.
Čia norėtume pasidalinti keliais praktiniais patarimais, kuriuos įgijome kelionės metu: kaip nuvykti į Salonikus, kokios miesto dalys yra patogios apsistoti, kaip judėti mieste ir kur geriausia pavalgyti.
Iš Atėnų į Salonikus traukiniu

Aplankę Atėnus, nusprendėme keliauti į Graikijos šiaurę. Sausio mėnesį orai Salonikuose turėjo būti šiek tiek blogesni nei Atėnuose (šaltesni ir sniegingesni), tačiau Nico nusprendė, kad net ir esant ne pačioms geriausioms oro sąlygoms, Salonikuose vis tiek yra daug ką užfiksuoti fotoaparatu.
Kaip geriausiai nuvykti iš Atėnų į Salonikus? Rekomenduojame keliauti traukiniu. Mūsų traukinys iš Atėnų į Salonikus išvyko patogiu rytiniu laiku (nereikėjo skubėti 5 val. prieš saulėtekį). Bilietus galėjome įsigyti tiesiogiai Atėnų geležinkelio stotyje (pavadintoje Larisos geležinkelio stotimi) net pusvalandį prieš traukinio atvykimą. Vienintelis painiava kėlęs dalykas buvo tai, kad kelionės tikslų pavadinimai buvo parašyti graikų abėcėle, o tai sukėlė šiek tiek streso, nes negalėjome būti visiškai tikri, ar esame teisingoje perone. Tačiau, mūsų patirtis rodo, kad painiava Graikijoje niekada nėra problema, nes graikai yra labai draugiški ir puikiai supranta turistus. Pakako tik paklausti, ir vyras su šypsena veide nukreipė mus į reikiamą traukinį.
Kelionė traukiniu truko apie 5 valandas ir mums tai buvo vienas iš įspūdingiausių patyrimų. Važiavome pro kvapą gniaužiančius kalnus centrinėje ir šiaurinėje Graikijoje, grožėjomės vaizdais, pavyzdžiui, Olimpo – vietos, kurioje gyvena mitologiniai graikų dievai ir deivės. Taip pat matėme daug mažų kaimelių, žaliuojančių net žiemą, o vienu metu net važiavome palei Viduržemio jūros pakrantę. Tai, kas galėjo atrodyti ilgas laikas, su tais vaizdais, keliais sumuštiniais ir graikiška kava iš traukinio baro, kurią gurkšnojome kartu su vietiniais gyventojais, praėjo greitai. Tuo metų laiku atrodė, kad šiuo traukiniu važinėjo tik graikai, nes turistų nematėme per daug.
Kaip keliauti po Salonikus

Šiek tiek pavargę, bet sužavėti vaizdais, atvykome į Salonikų geležinkelio stotį. Dėl tinginystės nusprendėme užsisakyti „Uber“, nes prie to jau buvome pripratę Atėnuose. Tačiau Salonikuose „Uber“ nebuvo. Matyt, buvome per lėti, kad suspėtume į taksi, nes jų stovėjimo vieta buvo tuščia. Artimiausiu metu į Salonikų centrą nevažiavo joks autobusas, todėl nusprendėme eiti pėsčiomis iki savo buto, nes jis buvo tik už 20 minučių kelio nuo stoties. Nepaisant sunkių lagaminų, prikimštų Nico fotografijos įranga, pasivaikščiojimas buvo labai malonus, ypač einant per mažas žavias gatveles. Tai buvo vertinga patirtis mūsų viešnagės Salonikuose pradžioje, nes supratome, kad iš esmės visus svarbiausius šio miesto taškus galima pasiekti pėsčiomis.
Pirmąją dieną čia pradėję vaikščioti, daugiausia ir vaikščiojome, nes šia „transporto priemone“ galėjome geriau pažinti miestą. Taksi paėmėme tik du kartus: kai Nico skubėjo užfiksuoti saulėlydį virš Salonikų iš Eptapyrgio pilies ir kai važiavome į oro uostą. Taksi lengva rasti ir jie gana sąžiningi, tai reiškia, kad kaina yra priimtina, o vairuotojai neapgaudinėja. Jie stovėjo beveik kiekvienoje aikštėje, kurią graikai vadina „piazza“.
Sakoma, kad Salonikuose veikia gera autobusų sistema, todėl iš taško A į tašką B galima lengvai nuvykti. Bilietų kainos taip pat buvo prieinamos – 1 euras už 70 minučių bilietą, jei perkama kioske, ir 1,10 euro, jei perkama autobusų stoties automate. Tačiau, kadangi apsistojome beveik pačiame centre, galiausiai autobusų neišbandėme.
Kur apsistoti Salonikuose

Per „Airbnb“ apsistojome bute netoli Aristotelio aikštės, kuri, kaip manoma, yra gyviausia Salonikų dalis. Mums pavyko rasti vietą tiesiai priešais Yahudi Hammami – osmanų laikų pirtį. Galiausiai pasirodė, kad apsistoti ten buvo labai protinga ne tik dėl artumo prie daugelio turistinių vietų, bet ir dėl kaimyninio Ladadika rajono, garsėjančio daugybe restoranų su skaniu maistu.
Apskritai, apsistoti netoli Aristotelio aikštės visada yra gera mintis, nes per kelias minutes pėsčiomis galite lengvai pasiekti Viduržemio jūros pakrantę. Čia esate netoli daugumos turistinių lankytinų vietų, parduotuvių ir restoranų. Kalbant apie pastaruosius, galbūt geriau nukrypti nuo įprastų turistų maršrutų ir nukeliauti į netoliese esantį Ladadikos rajoną, kuriame rasite įvairių, daugiausia graikų, bet ne tik graikų, restoranų.
Meze ir kepyklos Salonikuose

Būti Graikijoje ir nevalgyti meze yra beveik nuodėmė, todėl mes valgėme tik šiuos mažus vietinius patiekalus. Kaip mums pasakojo mūsų šeimininkas, Salonikuose niekada neapsiriksi pasirinkęs vietą, kurioje siūloma graikiška virtuvė. Pirmą dieną nuėjome į „To Full Tou Meze“ – vietą, primenančią maisto prekių parduotuvę. Ant sienų stovėjo lentynos su stiklainiais ir konservais, o stalai buvo padengti audiniu, imituojančiu prieš kelis dešimtmečius leidžiamus graikų laikraščius. Padavėjai buvo draugiški ir nuoširdūs – vienas iš jų net pasakė, kad mūsų užsakymas gali būti per didelis dviem žmonėms… Mėsos ir vegetariškų „Meze“ pasirinkimas buvo platus, o galiausiai viskas, ką užsisakėme, buvo šviežia ir skani.
Aplankėme daugybę vietų šioje apylinkėje, visada užsisakydami „meze“, ir, kaip sakė mūsų šeimininkas, tikrai negalėjome suklysti. Be vakarienių, Salonikuose paragavome įvairių gatvės maisto patiekalų, iš kurių geriausias – špinatų pyragas – tai būtina paragauti, jei lankotės Graikijoje. Įspūdingiausia Salonikų ypatybė – beveik kiekviename kampe esančios kepyklėlės. Be sūrių pyragų, kurie šiltą dieną gali pakeisti pietus, ten gyvenantys žmonės yra tikri saldumynų meistrai! Sakoma, kad Osmanų imperijos laikai paliko pėdsaką šių regionų kepimo tradicijose, ir matydami, kiek įvairių baklavos rūšių parduoda tos mažos parduotuvėlės, mes tuo tikime. Mūsų mėgstamiausia kepykla tapo „Terkenlis“, esanti netoli Aristotelio aikštės, kur parduodami skanūs tsoureki (pinti kiaušinių duonos brioche).
Apibendrinant, Salonikai mums paliko labai teigiamą įspūdį. Nors čia klimatas šaltesnis nei pietų Graikijoje, apsilankyti čia galima bet kuriuo metų laiku. Viskas šioje vietoje mums atrodė taip paprasta: kaip čia atvykti, kaip judėti mieste, kaip rasti gerą nakvynės vietą ir kur skaniai pavalgyti!


