Ši Lisabonos MAAT muziejaus nuotrauka yra trijų dalių serijos „Mano kasdienis pasivaikščiojimas Lisabonoje“ pirmoji dalis.
Šia serija norėjau išbandyti savo „iPhone“ fotoaparato galimybes. Kartais geriausias fotoaparatas yra tas, kurį turi su savimi. Kalbant apie šią nuotrauką, taip pat galiu pasakyti: kitas fotoaparatas yra tas, kurį toleruoja apsaugos darbuotojai.
Kai anksčiau fotografavau MAAT muziejuje, apsauga man sukėlė nemažai sunkumų. Čia negalima naudoti trikojo, ten negalima fotografuoti. Laimei, labai gerai išmaniau panoraminės laisvės taisykles, todėl žinojau, kokias nuotraukas galiu daryti be jokių abejonių.
Dabar, ginkluotas tik savo „iPhone“, norėjau pamatyti, kas yra įmanoma.
Šį konkretų kadrą turėjau galvoje jau kurį laiką. Praeitą kartą čia buvau pastatęs trikojį, bet nespėjau padaryti nuotraukos, kol apsauga mandagiai paprašė manęs pasitraukti. Dabar, naudodamas tik telefoną, pastebėjau, kad apsaugos darbuotojas vėl eina mano link. Jis pažvelgė į mane, pažvelgė į telefoną… ir tada apsisuko.
Argi tai ne nuostabu? Juk šiais laikais telefonų kameros yra tokios galingos. Kodėl žmonės taip triukšmauja, jei naudojate DSLR, bet bet kas gali fotografuoti mobiliuoju telefonu? Lygiai tą patį patyriau ir Dubajuje.
Bet gerai, daugiau nesiskųsiu. Jei galiu padaryti įsivaizduojamą kadrą tik telefonu, tai tegul ir bus telefonas. Galų gale, džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko užfiksuoti savo viziją.








