„Oculus“ prie „World Trade Center“ stoties, Niujorke.
Santiago Calatrava yra vienas iš architektų, kuriuos labiausiai gerbiu. Anksčiau jau fotografavau keletą jo suprojektuotų biurų pastatų, o tai, kaip jis sugeba paversti plieną tarsi gyvu organizmu, nuolat traukia mane atgal prie jo kūrinių. Kelionės į Niujorką metu būtinai turėjau aplankyti „World Trade Center“ stotį. Tai jo suprojektuotas transporto mazgas atstatytame „World Trade Center“ komplekse, o jo interjeras – tai stulbinantis žaidimas su šviesa.
Šviesos stebuklas „World Trade Center“ stotyje
Įžengus į „World Trade Center“ stotį, labiausiai į akis krito ne jos milžiniškas mastelis, o tai, kaip joje elgiasi šviesa. Tai, kad virš galvos esančios baltos, šonkaulių formos konstrukcijos, sudarančios „Oculus“, nėra vien tik funkcinės, o keičia pro stoglangius patenkančią saulės šviesą, rodo Calatrava genialumą. Jos ją iškreipia, žaidžia su ja, kažkaip sušvelnina.
Rezultatas – pastatas, kuris neatrodo kaip traukinių stotis, o kaip kažkas išskirtinesnio. Jame jaučiama katedros atmosfera, kažkas, kas priverčia žvilgsnį pakilti į viršų. „Grand Central Terminal“ stotyje yra dar vienas puikus Niujorko lubų pavyzdys, tačiau jis remiasi masyvumu ir ornamentais. „Oculus“ veikia vien tik šviesos pagalba.
Ramybės išlaikymas „Oculus“ viduje
Šią nuotrauką buvo sudėtinga padaryti. Aš ją nufotografavau vidury dienos, kai „World Trade Center“ stotyje knibždėjo į įvairias puses skubančių keleivių. Norėjau, kad atsiskleistų architektūros ramybė ir mastelis, nesukeliant dėmesio žmonių minios.
Norint pasiekti tą ramybės ir tuštumos jausmą, teko nemažai paplušėti: sujungiau kelis kadrus, kad išvalyčiau erdvę, bet išlaikiau šviesą tokią, kokia ji buvo. Tai vienas iš tų kadrų, kuriuose apdorojimas po fotografavimo lemia rezultatą ne mažiau nei pats fotografavimo momentas. Ta pati problema pasitaiko visame mieste, tačiau Niujorko vertybinių popierių biržoje ją išsprendžiau kitaip – ten minios tapo nuotraukos dalimi.
Du „World Trade Center“ stoties vaizdai
Galiausiai turiu tiek vertikalią, tiek horizontalią šio kadro versiją, ir vis dar negaliu nuspręsti, kuri man labiau patinka. Vertikalioji nukreipia žvilgsnį aukštyn, link stoglangio – būtent taip ir jaučiasi, kai stovi koridoriuje. Horizontali nuotrauka atskleidžia visą „Oculus“ plotį. Abi nuotraukos skirtingais būdais tiksliai atspindi „World Trade Center“ stotį. Spręsti palieku jums. Jei turite aiškų favoritą, praneškite man, o jei esate tokie pat susipainioję kaip aš, aš suprantu.
Horizontali „Oculus“ nuotrauka, atskleidžianti visą salės plotį.
Stovint paminkle, kuris kartu yra ir traukinių stotis
„World Trade Center“ stotis yra vienas iš įspūdingiausių statinių, kuriuos man teko fotografuoti. Kaip transporto mazgas, ji knibžda nuo kasdieninių keleivių ir keliautojų, kurie visi eina pro apačioje esančias PATH platformas, keliaudami į kitą vietą. Tuo pačiu metu čia tvyro pagarbos kupina atmosfera – ta pati bežodė nuotaika, kurią pajutau Eliso salos registracijos salėje, kuri primena, kur tu stovi, net ir tada, kai miestas gyvena savo kasdieniu gyvenimu.
Ar patiko straipsnis apie „NYC Memorial – World Trade Center“ stotį? Perskaitykite ir šiuos straipsnius:
Join me for curated photography highlights and honest, actionable lessons from 10+ years of travel photography. No fluff—just real talk, tools I wish I had early on, and stories behind the images.
And each month, one subscriber wins a signed A4 fine art print—delivered with a personal note. It’s free, it’s simple, and it’s just for this community.