„Grand Central Terminal“ buvo vienas iš svarbiausių punktų mano Niujorko lankytinų vietų sąraše. Kaip keliautojui, geležinkelio stotys mane visada žavėjo. O ši stotis tapo tokia įžymi, kad ją galima pamatyti daugybėje filmų, todėl tiesiog privalėjau ją pamatyti ir užfiksuoti savo akimis.
Vaikščiodamas aplink negalėjau nesistebėti, kokia čia didelė žmonių gausa. Ar galite patikėti, kad kasdien „Grand Central Terminal“ aplanko 50 000 turistų, net nesėdusių į traukinį?
Kai įėjau į stotį, iš karto pastebėjau keletą akivaizdžių kompozicijų, kurias norėjau užfiksuoti. Garsusis laikrodis, Amerikos vėliava ir pastato simetrija. Yra daugybė būdų, kaip su tuo pažaisti, ir tai – tikras rojus bet kuriam fotografui.
Tačiau labiausiai mano dėmesį patraukė eskalatorius. Nes nusileidus juo žemyn, vaizdą rėmina „Grand Central Terminal“ ženklas. Tai buvo nuotrauka, kokios dar niekada nebuvau matęs.
Taigi aš važiavau aukštyn ir žemyn, naudodamas plačiausią savo objektyvą – 14 mm. Bandžiau nustatyti tinkamą užrakto greitį, kad viskas būtų ryškus. Bandžiau suprasti, kada tiksliai reikia paspausti mygtuką. Ir tada padariau keletą kadrų, kad viskas būtų kaip tik reikia, be žmonių, užstojančių tiesioginį vaizdą į šį simbolinį terminalą.
