Ši nuotrauka padaryta nuostabiojoje Menorcoje – vienoje iš Balearų salų. Norint ją padaryti, reikėjo visiško ir geležinio susikaupimo, o taip pat reikėjo skaičiuoti iki 30… maždaug valandą!
Įdomiausia tai, kad aš dar niekada nebuvau bandęs fotografuoti žvaigždžių takų! Anksčiau esu matęs tokių nuotraukų, bet Berlyne ir kituose miestuose, kuriuose teko lankytis, tokios nuotraukos man tiesiog nepavykdavo dėl vienos paprastos priežasties – šių miestų panoramą „teršia“ dirbtinis apšvietimas. Todėl, jei norite pasiekti geriausių rezultatų fotografuodami, geriausia tai daryti atokiose vietovėse.
Man tai buvo puiki proga prisijungti prie „PhotoPills“ fotografijos stovyklos, kuri vyko saloje ir suteikė mums daug vietų, idealiai tinkamų naktinio dangaus fotografavimui. Tačiau gyvenimas niekada nebūna toks paprastas, kaip jį suplanuoji. Pirmasis kartas, kai fotografavau žvaigždes, man buvo tikras iššūkis.
Kodėl? Norint nufotografuoti danguje nusidriekiančias žvaigždžių uodegas, reikia maždaug valandą stovėti vienoje vietoje ir leisti fotoaparatui fotografuoti tam tikrais laiko intervalais. Labai svarbu, kad laiko tarpas tarp nuotraukų būtų vienodas – būtent 30 sekundžių. Jei to nepadarysite, nuotraukose vietoj plonų išlenktų linijų matysite tik taškelius.
Tačiau mano atveju problema buvo ta, kad tą vakarą mano fotoaparatas nenorėjo bendradarbiauti ir nefotografavo automatiškai kas 30 sekundžių (kaip paprastai daro fotoaparatai). Todėl, norėdamas padaryti šią nuotrauką, valandą laiko kiekvieną kartą turėjau skaičiuoti iki 30 – ir nebuvo jokios teisės suklysti!
