Vilnius – Lietuvos sostinė, įsikūrusi ant kalvų prie Nerio ir Vilnios upių santakos rytinėje Baltijos dalyje. 1994 m. į UNESCO sąrašą įtraukta jo senamiestis yra vienas didžiausių viduramžių centrų Šiaurės Europoje, esantis maždaug 280 km į šiaurę nuo Varšuvos ir 290 km į pietus nuo Rygos.
Naujųjų metų proga atvykome į Vilnių ir buvome netikėtai užklupti šalčio. Beveik visą savaitę temperatūra svyravo apie minus 23 laipsnius Celsijaus. Pirmąjį vakarą, kol dar nebuvo sutemę, vaikščiojome palei Nerį link Gedimino bokšto, norėdami pasigrožėti miesto panoramą. Dideli susmulkintų ledo gabalai dreifavo pasroviui, tarpusavyje susidurdami ir skleisdami garsą, kuris sklido šaltame ore. Kitą dieną upė nustojo tekėti. Ledas sustingo, o miestas nutilo. Tokia tyla ant kalvos virš užšalusios sostinės yra retas reiškinys, ir ji nulėmė visą kelionę.
Gedimino bokštas
Gedimino bokštas – tai puiki vieta, iš kurios atsiveria vaizdas į Vilniaus panoramą. Jis stovi ant kalvos virš Senamiesčio ir pavadintas didžiojo kunigaikščio Gedimino, kuriam tradiciškai priskiriamas miesto įkūrimas XIV a., garbei.
Vieną fotoaparatą pastatiau ant trikojo, kad užfiksuotų besikeičiančią šviesą, o su antruoju fotoaparatu vaikščiojau ieškodamas aiškesnių kadrų. Dėl šalčio (mažiau nei minus 20 laipsnių) dauguma žmonių liko namuose, todėl kadruose nebuvo turistų, o dangus iki pat saulėlydžio buvo neįprastai giedras ir ryškus. Bokštas atrodo kaip aiškus pirmasis planas, kai jį fotografuoji iš šono, o ne iš apačios.
Vilniaus pilis Vilniuje
Aukštutinės Vilniaus pilies kompleksas – tai viduramžių įtvirtinimų, iš kurių kilo Vilnius, liekanos. Pasakojama, kad šią vietą su didžiuoju kunigaikščiu Gediminu sieja sapnas, kuriame jam buvo liepta šioje vietoje pastatyti miestą – iš pradžių medinį, vėliau – mūrinį.
Daria ir aš įkopėme čia 2016-ųjų Naujųjų metų proga, kad nufotografuotume panoramą saulėlydžio metu ir per „mėlynąją valandą“. Tai užtruko apie dvi valandas esant minus 26 laipsnių temperatūrai, klausantis, kaip po kojomis traška sniegas, ir stebint, kaip upėje apačioje praplaukia ledo plokštės. Miestas susilieja į aiškų stogų pirmąjį planą, katedra ir varpinė išsirikiuoja viena šalia kitos, o dangus sparčiai keičia spalvas: galbūt dešimt naudingų „mėlynosios valandos“ minučių.
Lietuvos nacionalinis muziejus
Lietuvos nacionalinis muziejus stovi tiesiai po Pilies kalnu, o Gedimino bokštas tarsi kybo virš jo. Muziejaus kolekcijoje yra daugiau nei 800 000 eksponatų, apimančių laikotarpį nuo priešistorinių laikų iki šių dienų.
Nusileidome nuo bokšto, ketindami išgerti karšto šokolado, bet mane sustabdė atsivėręs vaizdas. Muziejaus šviesos, karaliaus Mindaugo statula (vienintelis karūnuotas Lietuvos karalius, 1253 m.) ir virš bokšto plazdenanti Lietuvos vėliava susiliejo į vieną kadrą. Baigęs fotografuoti, rankos jau buvo sustingusios ant trikojo. Šįkart į vidų nepatekome, todėl apie eksponatus pasakyti negaliu.
Vilniaus Katedros aikštė
Katedros aikštė yra Vilniaus visuomeninio gyvenimo centras. Ji buvo pertvarkyta XIX a. po katedros rekonstrukcijos, o dabar čia vyksta politiniai renginiai, mugės ir pagrindiniai Naujųjų metų šventiniai renginiai. Varpinė stovi atskirai nuo katedros, o tai padeda išlaikyti vertikalų atskyrimą.
Ši nuotrauka padaryta prieš pat Naujųjų Metų išvakarę. Vilnia buvo visiškai užšalusi, eglutė jau stovėjo, o vieta buvo papuošta šventinėmis šviesomis. Vidurnaktį aikštė prisipildo žmonių, tačiau fotografijai labiau tinka ramesnis vakaras prieš tai. Vėliau su draugais sušilome tradiciniais lietuviškais stipriaisiais gėrimais – tai vietinis atsakas į minus 25 laipsnių šalį.
Šv. Onos bažnyčia
Šv. Onos bažnyčia yra plytinės gotikos architektūros vizitinė kortelė Lietuvoje. Jos išorė beveik nepakito nuo XV a. pabaigos, ir šis statinys dažnai laikomas vienu iš pagrindinių argumentų, dėl kurių Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO sąrašą.
Pasak tradicijos, jaunas Napoleonas, keliaudamas per Vilnių, esą pasakė, kad norėtų šią bažnyčią nunešti į Paryžių ant delno. Šis posakis yra labiau legenda nei užfiksuotas citatas, tačiau jis gyvuoja jau du šimtmečius. Aš ją nufotografavau sutemose, atšiaurioje žiemą, kai temperatūra nukrito iki minus 27 laipsnių ir buvo galima girdėti, kaip trūksta Vilniaus. Gotikinė plytų architektūra puikiai atrodo esant silpnam apšvietimui: šiltas fasado apšvietimas išryškina raudonas plytų sienas prieš giliai mėlyną dangų.
Prezidento rūmai
Prezidentūra yra Lietuvos Respublikos Prezidento oficiali rezidencija nuo 1997 m. Šios vietos istorija siekia XIV a., vėliau ji priklausė Rusijos imperijai ir Sovietų Sąjungai, o 1993 m. vėl grįžo į Lietuvos nuosavybę.
Mes pro jį praeidavome beveik kasdien, o aš norėjau sugrįžti sutemus. Fontanas pirmoje plano dalyje buvo išjungtas ir paruoštas žiemai, todėl vietoj tekančio vandens matėsi švarus geometrinis fonas. Dabar siūlomos ekskursijos po rūmus, o mano pirmojo apsilankymo metu to nebuvo. Jei ant pastato plazdena vėliava, tai reiškia, kad prezidentas yra rezidencijoje arba biure.
Kada apsilankyti Vilniuje
Beveik visos šio vadovo nuotraukos buvo padarytos žiemą. Gruodį ir sausio mėnesį čia sninga, miestą puošia šventinės šviesos, o temperatūra gali nukristi iki minus 25 laipsnių ar dar žemiau. Tačiau už tai gaunama daugiau dienos šviesos: maždaug septynios–aštuonios valandos, o civiliniai prieblandos prasideda apie 15:30. Vasarą čia žaliau ir šilčiau, o vakarai ilgesni. Jei norite užfiksuoti užšalusią upę ir sniegu padengtus stogus, vienintelis tinkamas laikas – nuo gruodžio pabaigos iki vasario.
Dažnai užduodami klausimai
Kiek dienų reikia praleisti Vilniuje?
Dvi ar trys pilnos dienos pakaks Senamiesčiui, Gedimino bokštui, Katedros aikštei, Prezidentūrai ir pagrindinėms bažnyčioms apžiūrėti. Ketvirtą dieną galėsite pridėti Trakų pilį kaip pusdienio išvyką ir turėsite atsargą, jei oras bus blogas, o tai ypač svarbu žiemą.
Kada geriausia apsilankyti Vilniuje?
Jei norite pamatyti žiemą su sniegu ir užšalusiomis upėmis, geriausias laikas yra nuo gruodžio pabaigos iki vasario, tačiau tuomet dienos šviesos bus labai mažai. Jei norite ilgų vakarų, šiltesnio oro ir patogesnio vaikščiojimo, geriausias laikas yra nuo gegužės iki rugsėjo.
Ar Vilnių galima apžiūrėti pėsčiomis?
Taip. Senamiestis yra kompaktiškas ir beveik visą jį galima apžiūrėti pėsčiomis. Gedimino bokštas, Katedros aikštė, Prezidentūra ir Šv. Onos bažnyčia yra vos 15 minučių pėsčiomis viena nuo kitos. Žiemą reikia saugotis ledo.
Ar Vilnius priklauso Šengeno erdvei?
Taip. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą 2004 m., o į Šengeno erdvę – 2007 m., todėl keliautojai, atvykstantys iš kitos Šengeno šalies, neturi praeiti pasų patikrinimo. Taikomos standartinės Šengeno vizų taisyklės.
Ar galima apsilankyti Prezidento rūmuose?
Taip. Dabar siūlomos ekskursijos su gidu, o anksčiau, kai čia lankiausi, jų nebuvo. Vietų skaičius ribotas, todėl paprastai jas reikia užsisakyti iš anksto per oficialią svetainę.
Ar Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO sąrašą?
Taip. Istorinis centras 1994 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir pripažintas vienu iš didžiausių išlikusių viduramžių senamiesčių Šiaurės Europoje.
Kokia kalba kalbama Vilniuje?
Oficiali kalba yra lietuvių. Rusų ir lenkų kalbos yra plačiai suprantamos, ypač tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Anglų kalba yra paplitusi Vilniaus centre, viešbučiuose, restoranuose ir pagrindinėse lankytinose vietose.
