Ką tik grįžau iš kelionės po Portugalijos kalnus, kur ieškojau rudens šviesos. Bet kol pradėsiu apie tai pasakoti, turiu jums parodyti savo mėgstamiausią nuotrauką iš rugsėjo mėnesio, kai lankiausi rudeniniame Paryžiuje.
Didžiąją laiko dalį lijo, bet tas vienas vakaras tikrai nenuvylė. Prognozė nebuvo gera, bet mačiau, kaip saulė vis išlisdavo iš už debesų, todėl nusprendžiau rizikuoti. Galiausiai tai tapo mano mėgstamiausia kelionės nuotrauka – rudens Paryžius tiesiog užburia.
Kai pagaliau nustoja lyti
Štai kas būdinga Paryžiui rudenį: jis visada stebina.
Prognozė žadėjo pilką, be debesų dangų – tokį, kai bandai save įtikinti, kad galbūt, jei pakankamai įtemptai prisimerk, tose debesyse vis dėlto galima įžvelgti kokią nors tekstūrą.
Tačiau maždaug kas valandą atsiverdavo plyšys – nedidelis šviesos spindulėlis, kuris nusileisdavo ant Senos ir vėl išnykdavo. Žinote tą jausmą, tiesa? Dilema: „Išeiti ar palaukti?“ Viena jūsų pusė nori likti sausa, o kita – miršta iš baimės praleisti tą akimirką.
Galų gale pasitikėjau instinktu, kurį kiekvienas fotografas įgyja sunkia patirtimi:
kai oras atrodo nenuspėjamas, susikrauk įrangą ir eik.
„The Viewpoint“: paprastas, klasikinis, tobulas
Šį kadrą nufotografavau nuo Senos upės, netoli Nacionalinės Asamblėjos – čia nėra nieko paslėpto ar slapto, tiesiog vienas iš tų amžinų Paryžiaus kampelių, kurie džiugina akį, kai susiklosto tinkamos aplinkybės.
Kitoje upės pusėje stovi Burbono rūmai, apsupti jau auksu spindinčių šakų. O už jų pro rūką iškyla Eifelio bokštas, beveik pasislėpdamas šiltoje šviesoje.
Norint sukurti nuostabią atmosferą, nebūtina kopti į įspūdingą viršūnę – kartais užtenka tik priartėti prie upės ir leisti miestui daryti tai, ką jis moka geriausiai.
Mano nustatymai (EXIF)
Fotoaparatas: SONY ILCE-7RM5
Fokuso nuotolis: 35 mm
Diafragma: f/16
Užrakto greitis: 1/200 sek.
ISO: 100
Rudeninis Paryžius – fotografo sezonas
Dauguma žmonių įsivaizduoja Paryžių pavasarį. O rudenį?
Ruduo – tai fotografų metas.
Dienos trumpėja, šviesa tampa švelnesnė, o miestas atrodo ne toks skubantis. Atrodo, kad net Sena teka lėčiau. O jei mėgstate įdomybes, štai viena iš jų: Paryžiuje yra tiek daug medžių, kad miestas netgi vertina savo biologinę įvairovę. Apie tai skaitykite čia, o apie įspūdingiausius medžius – čia.
Tai tas metas, kai Paryžius atrodo tarsi paveikslas
, o jo kompozicija keičiasi kas penkias minutes.
Ar norėčiau vėl pamatyti daugiau rudens Paryžiaus vaizdų?
Be abejo. O jei esi intravertiškas fotografas, atsargus, mėgstantis spalvas ir trokštantis prasmės – rudens Paryžius yra būtent tokia vieta, kurioje gali atsikvėpti ir kurti.
Šis kadras nebuvo suplanuotas. Vietos nebuvo iš anksto apžiūrėta.
Tai įvyko todėl, kad stebėjau dangų, pasitikėjau savo nuojauta ir buvau pasiruošęs šiek tiek susimokti.
O jei atvirai? Būtent dėl to man tai ir patinka.
Jei mėgstate rudens šviesas, perskaitykite kitą mano įrašą: „Naujas ruduo | Oderio upė, Vokietija“.











