Tróia pusiasalis netoli Setubalo tapo mūsų nuolatine kelionės vieta, kai norime pabėgti nuo miesto šurmulio. Kad Tróia paplūdimys atliktų savo pagrindinę užduotį (nuramintų mūsų blaškančias mintis), jis turi būti tuščias. O taip būna tik… žiemą.
Tróia pusiasalį lankome gana dažnai. Tik čia, Lisabonos apylinkėse, vanduo yra toks intensyviai turkio spalvos, o smėlis – beveik baltas. Kai vaikštome (kartais net keletą valandų) saulėtame paplūdimyje, beveik patenkame į transą. Po kurio laiko, matydami tik kristalinį vandenį ir baltą paplūdimį, prarandame laiko pojūtį ir orientaciją, kur esame. Galbūt todėl ten važiuojame savaitgaliais, kai jau esame išsekę ir mums reikia veiksmingo atsipalaidavimo.
Iš savo kambario lango matėme tokį Serra da Arrábida vaizdą – dar vienas žiemos savaitgalio Tróia privalumas yra viešbučių prieinamumas ir kambarių kainos 😉
