Šiais metais Berlyne žiema buvo ilga ir tamsi. Pamenu, kaip per radiją skelbė, kad tai buvo žiema su mažiausiu saulės spindulių skaičiumi nuo tada, kai pradėta registruoti oro sąlygas. Kai sausio pabaigoje saulė pasirodė pirmą kartą, galite įsivaizduoti, kas nutiko. Paėmiau fotoaparatą, trikojį ir tiesiog išėjau į lauką. O kadangi man pasisekė gyventi netoli vandens – nuvykau prie Tegelio ežero.
Ką gi, vaizdas buvo tobulas. Vanduo dar buvo šiek tiek užšalęs, danguje plaukiojo keletas debesų, o saulėlydis buvo nuostabiai raudonai oranžinis. Atrodė, kad visi aplink esantys fotografai turėjo tą pačią idėją. Niekada anksčiau nebuvau matęs tiek daug fotografų prie ežero, bet manau, kad visi tiesiog laukė, kol vėl galės fotografuoti saulės šviesoje. Saulėlydis Berlyne pasitaiko ne visada, bet jei pasitaiko, paprastai tai tikrai verta.
Beje, patranka yra Londono Grinvičo rajono dovana. Reinickendorfas, Berlyno rajonas, kuriame yra ežeras, yra susigiminiavęs su Grinviču. Todėl ir visa promenada vadinasi „Grinvičo promenada“.








