„Walhalla“ memorialo interjeras dažnai apibūdinamas kaip Vokietijos Šlovės salė – čia yra didinga salė su marmuriniais biustais, skirtais pagerbti įtakingas Vokietijos istorijos asmenybes.
Tiesą sakant, būtent norėdami apžiūrėti „Walhalla Memorial“ vidų, mes ir nusukome nuo kelio, keliaudami iš Regensburgo į Pasau. Pakeliui sustojome, kad užlipume į šventyklą primenančią salę ir padarytume keletą nuotraukų šioje unikalios vietos.
Valhalos biustų salė
Valhalos memorialo viduje yra įspūdinga Bustų salė – ilga neoklasicistinė salė, kurioje eksponuojama daugiau nei šimtas biustų ir dešimtys plokščių, skirtų vokiškai kalbančiam pasauliui susijusioms asmenybėms pagerbti.
Iš pradžių memorialą sudarė 96 biustai, tačiau kolekcija nuolat plečiasi, ir kas kelerius metus į ją įtraukiamos naujos skulptūros. Nors šią kolekciją dažnai vadina „Vokietijos šlovės galerija“, ji neapsiriboja vien Vokietija – daugelis skulptūrų yra iš kitų vokiškai kalbančių regionų, pavyzdžiui, Austrijos, Šveicarijos ir anglosaksų Britanijos.
„Walhalla“ memorialo interjere puikuojasi kai kurie iš žymiausių Europos istorijos veikėjų, tarp jų – Gėtė, Bethovenas, Brahmso, Bachas, Štrausas ir Einšteinas. Bustų stilius įvairus – juose atsispindi tiek klasikinės skulptūros, tiek šiuolaikiškesnės interpretacijos.
„Walhalla“ interjero fotografavimas
Man „Walhalla“ interjeras pasirodė nepaprastai gražus – jame puikiai dera marmuro atspalvių santūrumas, ryškus auksu ir mėlyna spalvomis žaidžiantis lubų dekoras bei simetriški grindų raštai. Mano nuomone, šį kontrastą geriausiai atskleidžia plačiakampis kadras.
Viena praktiška informacija: Walhalla memorialo viduje paprastai neleidžiama naudoti trikojų, kaip tai įprasta istoriniuose paminkluose. Tačiau vienkojai leidžiami, jei jų kojos turi guminės antgales.
Dėl šios taisyklės verta pasiimti fotoaparatą arba objektyvą, gerai veikiantį esant silpnam apšvietimui. Geros dienos metu natūrali šviesa patenka pro viršutinius langus, tačiau kitais atvejais „Walhalla Interior“ vis tiek yra gana tamsu. Fotografuoti iš rankų su plačiakampiu objektyvu yra patogu.
Ar verta užsukti į „Walhalla“ memorialą?
Į šį klausimą galima atsakyti tik asmeniškai.
Nors Walhalla memorialo išorę ir nuostabų vaizdą galima grožėtis nemokamai, norint patekti į biustų salę, reikia įsigyti bilietą. Kai kuriems lankytojams ekskursija gali pasirodyti gana trumpa, ypač jei jie nesidomi architektūra ar Vokietijos istorija.
Buvimas Valhalos memorialo viduje mums suteikė tikrai ypatingą jausmą. Keista, bet nors užaugau Vokietijoje, iki tol, kol pradėjau ruoštis kelionei, apie šį memorialą niekada nebuvau girdėjęs – net mokykloje. Dėl istorinių priežasčių, susiklosčiusių per pastaruosius devyniasdešimt metų, vokiečiai nėra labai didžiuojasi savo istorija.
Tačiau įžengę į Valhalos memorialą, radome daug svarbių asmenybių, kurių daugelį atpažinau pagal vardą. Žinoma, Darijai buvo ypač įdomu, kad čia buvo ir Mikalojus Kopernikas, o tai sukėlė lenkų ir vokiečių diskusiją, ar jis turėtų būti įtrauktas į Vokietijos šlovės salę.
