Kai pirmą kartą pamačiau Koimbrą iš kitos Mondego upės pusės, ji man pasirodė keistai pažįstama. Tai, kaip miestas grakščiai kyla palei upės krantą, man priminė Prahą. Būtent ten prasidėjo mano meilė fotografijai, ten taip pat susipažinau su Darija per mūsų „Erasmus“ semestrą. Saulėta Koimbra tarsi atspindėjo Prahą taip, kad tai man atrodė labai asmeniška.
Mes apsistojome kitoje upės pusėje ir grožėjomės saulėje spindinčiais pastelinės spalvos pastatais – vaizdas, kuris puikiai atspindėjo Portugalijos dvasią.
Universitetas, tiltas ir vėliavos
Dieną pradėjome nuo to, kad užlipome į kalvos viršūnę, kur stovi universitetas, ir pirmiausia apžiūrėjome šią vietą. Apsilankymas Koimbros universitete, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, buvo dienos kulminacija. Įkurtas 1290 m., tai seniausias universitetas Portugalijoje, kuris jau šimtmečius yra žinių švyturys.
Grįžome per kitą tiltą, kai jau ėmė temti. Tada nusileidau prie upės kranto ir padariau dar keletą nuotraukų. Viena iš tų nuotraukų, kurioje puikiai užfiksuota Koimbros dvasia ir to momento magija, vaizduojanti Mondego upę, jau yra paskelbta.
Vieną dieną, eidamas per tiltą, buvau sužavėtas atsivėrusiu vaizdu: ant kalvos stūksančiu universitetu, tiltu, vedančiu į miesto centrą, ir Coimbros bei Portugalijos vėliavomis, švelniai plazdenančiomis vėjyje.
Man labai patinka vėliavos – jos mane visada žavėjo – ir ši scena pasirodė esanti puikus būdas įamžinti Koimbrą. Pasteliniai miesto atspalviai, tamsiai mėlynas dangus ir Mondego upės atspindys susiliejo į vientisą visumą. Aš ėmiausi vaikščioti pirmyn ir atgal per tiltą, ieškodamas tinkamo kampo. Galiausiai, kai jį radau, padariau nuotrauką, kuri, mano nuomone, puikiai atspindėjo Portugalijos dvasią.
Saulėta Koimbra: miestas, kurį sunku pamiršti
Koimbra – tai ne tik istorinių paminklų miestas, bet ir vieta, kurioje istorijos atgyja. Man ši saulėta diena Koimbroje buvo ne tik paprastas apsilankymas – iš tiesų ji tapo tiltu, jungiančiu brangius prisiminimus su nauja įkvėpimo banga.
