Galbūt jau esate girdėję tą anekdotą, kad Maljorka yra septynioliktoji Vokietijos žemė? Na, praėjusiais metais aš vėl nusprendžiau patvirtinti stereotipą apie vokiečius ir aplankyti šią nuostabią Balearų salą.
Tačiau stengėmės išvengti Palmos ir triukšmingų „Ballermans“ kurortų Maljorkos pietinėje pakrantėje. Pasirinkome šiek tiek mažiau turistų traukiančią Alcudiją šiaurėje, kuri, tikriausiai, egzistuoja dar nuo bronzos amžiaus. Didžiausias šios vietos privalumas – čia vis dar galima rasti vietinių užeigų, kuriose karštomis naktimis galima prisėsti prie ispanų ir išgerti alaus iš užšaldyto stiklinės (taip, užšaldyto!). Viduržemio jūra ten visiškai rami, nes bangas sulaužo šią vietą supančios pusiasaliai.
Tą vakarą, kai padariau šią nuotrauką, kaip visada su fotoaparatu klajojau po Port d’Alcudia. Tikėjausi sukurti kompoziciją su uostu, saulėlydžiu ir nuostabiais kalnais fone, bet mano dėmesį patraukė pora, bandžiusi padaryti asmenukę, kad įamžintų ispanų saulėlydžio akimirką.
Kai pradėjau apdoroti šią nuotrauką, supratau, kad galėčiau paprašyti jų adreso, kad galėčiau jiems nusiųsti šią nuotrauką. Tai būtų lengviau nei fotografuoti savęs su telefonu prieš saulę…








