Niekada nepavargstu grožėtis šiuo vaizdu į Kotoro įlanką iš Kotoro tvirtovės. Tikriausiai prisimenate kitas mano nuotraukas, padarytas šioje vietoje dienos šviesoje ir „mėlynojo valandos“ metu. Praėjus keleriems metams po kelionės į Juodkalniją, radau šią nuotrauką savo kietajame diske; nuo tos akimirkos, kai saulė Kotoro įlankos dangų nudažė pasakų spalvomis, pagaliau supratau, kad šioje vietovėje man dar tiek daug liko atrasti!
Knyga
Kotoro įlanką vietiniai vadina „Boka“ – „Įlanka“. Dabar, žvelgdamas su šiek tiek liūdesiu, gailiuosi, kad neturėjome daugiau laiko pažinti kitų miestelių, esančių aplink šį „pietų fiordą“ – Risaną, Tivatą, Perastą, Prčanjų ar Herceg Novį. Visi jie, kartu su juos supančia gamta, yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Kotoro įlanka buvo apgyvendinta jau senovėje. Apsupta dviejų Dinarų Alpių grandinių ir besitęsianti 28 kilometrų ilgio, įlanka buvo puiki vieta kurti gyvenvietes, kurias būtų galima apsaugoti nuo išpuolių iš Adrijos jūros pusės. Šios vietos istorija ir kultūra yra tokios turtingos, kad joms neabejotinai reikėtų skirti ilgesnį straipsnį nei šis. Vis dėlto, kaip alternatyvą, galiu tiesiog patarti pasinerti į saulėlydžio spalvas virš Kotoro įlankos ir bent akimirkai pamiršti realybę…
4 Responses
prachtig die plaats is zeker de moeite om er heen te gaan
goed
Dank u.
Ik ben het helemaal met je eens. Het is een charmante en erg mooie plek.