Kai saulė ėmė leistis virš nuostabaus Ciutadella miesto Menorkoje, aš atsidūriau nepakartojamoje kelionėje.
Kartu su žinomais fotografais Albertu Drosu ir Elia Locardi vedžiau grupę vingiuotomis šio viduramžių Viduržemio jūros perlo gatvėmis. Mūsų kelionės tikslas? Garsusis Castell de Sant Nicolau, didingai stūksantis įlankos žioje, iš kur atsiveria įspūdingi vaizdai ir puikios fotografavimo galimybės.
Ciutadella pažintinė kelionė: istorijos ir kultūros mozaika
Mūsų grupė išsiskirstė, nekantraudama popietę savarankiškai tyrinėti Ciutadellą. Aš, pasiėmęs fotoaparatą, nuėjau į miesto centrą, kur mane sužavėjo senoviniai pastatai ir spalvinga kultūra. Už kiekvieno posūkio atsiskleidė nauja istorija – nuo viduramžių Es Born gatvelių iki triukšmingos pakrantės su tradiciniais žvejybos laivais.
Praėjus kelioms valandoms, mūsų keliai vėl susikirto, šįkart prie Castell de Sant Nicolau papėdės. Tvirtovė saugojo miestą ir kvietė mus užlipti senais laipteliais, kad galėtume pasigrožėti vaizdu apačioje. Tačiau priartėjęs ir tikėdamasis pamatyti savo kolegas fotografus, ruošiančius įrangą tobulam kadrui, pamačiau visiškai netikėtą vaizdą.
Castell de Sant Nicolau: istorija apie du vaizdus
Vietoj šurmuliuojančios miesto peizažų gerbėjų minios radau tik savo žmoną, kuri kantriai laukė prie pilies vartų. Nesutrikęs, kadruodamas priešais save esantį vaizdą, užfiksavau, kaip senovinių akmenų paviršių apgaubia auksinė saulėlydžio šviesa. Tačiau, apsižvalgęs aplink, negalėjau susilaikyti nuo šypsenos, pamačius, kad mūsų grupė pasirinko visiškai kitą fotografavimo vietą.
Toli apačioje, po uolomis, apjuosiančiomis įlanką, mano kolegos fotografai buvo radę savo rojaus kampelį. Į horizontą nukreiptos kameros fiksavo Menorkos pakrantę, o kiekviename kadre atsiskleidė skirtingi salos peizažai.
Manau, kad aš nepaverčiu peizažo fotografų į miesto peizažo fotografus 🙂
Tuo metu, stovėdamas tarp amžinos Ciutadella architektūros ir jos nuostabios aplinkos, negalėjau nesijausti dėkingas. Mane užplūdo dėkingumas už galimybę tyrinėti šį nepaprastą pasaulio kampelį – jau ketvirtą kartą kaip „PhotoPills“ stovyklos dalyvis.
Saulė nusileidus už horizonto, aš paskutinį kartą pažvelgiau į Sant Nikolau pilį. Kaip ir Favàritxas bei Pont d’en Gil, ji liudijo Menorkos amžiną grožį.
Perskaitykite kitą mano tinklaraščio įrašą apie tai, kaip užfiksavome Saulės išsidėstymą su Farol do Bugio švyturiu Lisabonoje, Portugalijoje.










