Yra kažkas ypatingo tame, kaip žiemą šviesa žaidžia Tatrų kalnuose. Man labai patinka, kaip žemesnė viršūnė atspindi saulės spindulius ir išsiskiria prieš gilias miško šešėlius, o Aukštosios Tatros iškilusios virš viso to. Mano nuomone, tai atrodo tiesiog įspūdingai.
Kad nesušaltume, vaikščiojome pirmyn ir atgal gatve, einančia palei Gubałówka kalno keterą. Keliavome į vakarus, beveik iki pat galo. Didžiąją kelio dalį abiejose pusėse augo medžiai, užstojantys vaizdą. Bet tada, kaip tik reikiamu momentu, pamačiau saulę, išlindusią iš už kalnų. Turėjau bėgti – tikrai bėgti – kad surasčiau gerą vietą, kol šviesa neišnyks. Ir būtent tada užfiksavau dar vieną nuostabų Gubałówkos vaizdą snieguotu žiemos metu.
Tatru kalnų grožis žiemą
Tatros yra aukščiausi kalnai Zakopanėje, Lenkijoje. Jie yra Karpatų kalnų grandinės dalis, jų ilgis siekia apie 60 kilometrų, o plotis – 15–20 kilometrų. Dėl įspūdingų viršukalnių ir atšiaurių kraštovaizdžių tai – svajonių vieta žiemos keliautojams. Tatros Lenkijoje užima apie 175 kvadratinių kilometrų plotą. Jos yra saugomos Tatrzański Park Narodowy. Kalnai yra suskirstyti į tris dalis: Bielskie Tatras, Aukštieji Tatrai ir Vakarų Tatrai.
Tatros kalnai ne tik gražūs, bet ir labai svarbūs istorijos bei kultūros požiūriu. Antrojo pasaulinio karo metais kurjeriai, rizikuodami gyvybe, slapta perkeliaudavo per pavojingą vietovę ir „žaliąją sieną“, kad perduotų svarbius pranešimus. Be to, šie kalnai jau šimtus metų yra alpinistų ir kalnų turizmo centras Lenkijoje.
Menininkai ir rašytojai jau seniai traukiami į Tatrų kalnus. Tapytojai, tokie kaip Janas Nepomucenas Głowackis ir Stanislavas Witkiewiczius, pavaizdavo jų didingumą, o rašytojai, tokie kaip Kazimieras Przerwa-Tetmajeris ir Janas Kasprowiczius, parašė eilėraščius, kurie išliks amžinai. Fotografai vis dar bando užfiksuoti tą unikalią šviesos ir šešėlių sąveiką Tatrų kalnuose žiemą. Aš tikrai rekomenduoju apsilankyti Tatrų kalnuose ir Zakopanėje – paslėptoje perloje ir nepakankamai įvertintame Europos mieste.











