Akimirką įsivaizdavęs šią sceną, sugalvojau įdomią mintį – manau, kad kuo arčiau pusiaujo esame, tuo ryškiau atsiskleidžia mus supančios gamtos spalvos. „Berjaya Resort“ buvo išskirtinis – įsikūręs pačioje džiunglių širdyje, bet vis tiek prie pat pakrantės, jis siūlė daugybę įvairių „gyvenimo“ būdų.
Tai buvo tiesiog mūsų kelias „namo“ iš restorano „Berjaya Resort“ – mūsų namelis stovėjo gatvės gale. Vieną kartą, po vakarienės restorane, aš išsitraukiau fotoaparatą, norėdamas įamžinti šį grįžimo „ant vandens“ įspūdį, ir, kaip matote, vaizdas buvo tikrai užburiančio grožio.
Toks vaizdingas akimirksnis, užfiksuotas ir išsaugotas.
