Kopenhaga – Danijos sostinė, įsikūrusi Zelandijos rytinėje pakrantėje ir mažesnėje Amagerio saloje, prie Øresundo sąsiaurio, o už tilto (atidaryto 2000 m.) – Malmė. Miesto centras išsidėstęs aplink uostą, Kristianshavno kanalus ir karališkąjį kvartalą Amalienborge, o dviračių takai čia veikia kaip antrasis kelių tinklas.
Naujasis uostas
Nyhavno atšaka buvo iškasta 1673 m., siekiant sujungti Kongens Nytorv aikštę su uostu. Ji niekada neišaugo į didelį uostą, tačiau palei ją įsikūrė pakankamai daug prekybininkų, kad abiejose pusėse stovinčios dvišlaičiais stogais namai, daugiausia XVIII ir XIX a., tapo vienu iš labiausiai atpažįstamų miesto vaizdų.
Mums pasisekė su apgyvendinimu – mūsų butas buvo šalia promenados, todėl spalvingos fasadų kompozicijos kasdien visą dieną buvo mūsų maršrute. Viršutinėje nuotraukoje užfiksuotas tipiškas šiltas vasaros vakaras, kai restoranai ir barai užpildo krantinę. Šaltas „Carlsberg“ priešais atviruką primenantį vaizdą, o paskutinės dienos šviesos daro savo darbą.
Kopenhagos operos teatras
Kopenhagos operos teatras stovi uosto kitoje pusėje, priešais Amalienborgą – Danijos karališkosios šeimos rezidenciją. 2004 m. užbaigtas statyti, Henningo Larseno suprojektuotas teatras yra vienas iš brangiausių kada nors pastatytų operos teatrų, kurio galutinė kaina siekė apie 500 milijonų eurų. Projekto užduotis buvo užtikrinti, kad nei funkcionalumas, nei išvaizda nepasentų.
Naktį pastatas atrodo tarsi stovėtų ant savo salos. Uosto vanduo tamsiai apgaubia pamatus, o šiltas fojė šviesos atspindys atsispindi vandens paviršiuje. Mėlynosios valandos metu iš Amalienborgo pusės pastatas, vanduo ir atspindys susilieja į vieną horizontalią kompoziciją.
Grundtvigo bažnyčia
Grundtvigo bažnyčia Bispebjere – retas ekspresionistinės bažnyčių architektūros pavyzdys, pastatytas 1921–1940 m. pagal P. V. Jenseno-Klintą projektą. Išorė primena tradicines daniškas kaimo bažnyčias ir šio regiono laiptuotuosius frontonus, tik padidintus ir išmūrytus iš šviesiai geltonų plytų.
Vidus yra priežastis, dėl kurios verta čia atvykti. Mes išsinuomojome miesto dviračius (Kopenhagoje yra gerai veikiantis dviračių takų tinklas) ir radome beveik tuščią navą. Erdvė sukurta gotikos stiliumi, tačiau be jokių papuošimų, o visą vizualinį poveikį sukuria apie penkis milijonus geltonų plytų. Šviesa užpildo skliautą ir atspindi nuo plytų.
Kopenhagos Kristianborgas
Kristiansborgo rūmai, esantys Slotsholmeno salelėje, yra Danijos parlamento, ministro pirmininko kanceliarijos ir Aukščiausiojo Teismo būstinė. Kai kurios jų dalys vis dar naudojamos monarcho oficialioms pareigoms vykdyti. Nuo 2014 m. centrinis bokštas yra nemokamai atviras lankytojams ir yra geriausias apžvalgos taškas miesto centre.
Mes į jį užlipome saulėlydžio metu. Iš ten miestas atrodo kaip žalių varinių stogų, bokštų ir uosto žemas siluetas, o horizonte matosi Marmuro bažnyčia ir Christianshavn. Tokio plokščio miesto vaizdas iš paukščio skrydžio perspektyvos yra retesnis, nei atrodo.
Gefion fontanas
Anders Bundgaard sukurtas Gefion fontanas buvo atidengtas 1908 m. netoli Kastellet tvirtovės, vos už kelių žingsnių nuo „Mažosios undinėlės“. Oficialiai tai didžiausias paminklas Kopenhagoje. Skulptūra vaizduoja skandinavų deivę Gefion, kuri, pagal mitą apie šalies įkūrimą, aria plūgą, traukiamą jos sūnų, pavirtusių buliais, ir taip atskiria Zelandiją nuo Švedijos.
Šis kadras nebuvo suplanuotas. Mes nuėjome pažiūrėti Mažosios undinėlės, prie kurios jau buvo susirinkusi minia, ir ėjome toliau. Fontanas sugavo paskutinius šiltus saulėlydžio spindulius, krintančius ant bulių ir purslų, aplink nebuvo jokių kitų fotografų. Toks kadras, dėl kurio verta nešiotis fotoaparatą net ir laisvadienį.
Christianshavn
Kristianshavnas – tai kanalų rajonas, XVII a. pradžioje Kristiano IV valdymo laikotarpiu iškeltame žemės plote įkurtas pagal Amsterdamo pavyzdį. Pagrindinis kanalas driekiasi į rytus nuo vidinio uosto, o prie krantinių stovi namai-laivai, plytiniai sandėliai ir kavinės. „Vor Frelsers Kirke“ bažnyčios spiraliniai laiptai leidžia pažvelgti į uostą iš kitokio kampo.
Christiania, savarankiškai paskelbta Laisvoji miestelis, įkurtas 1971 m. buvusioje karinėje bazėje, yra šio rajono viduje. Čia galioja savos fotografavimo taisyklės (Pusher Street gatvėje yra ženklas, draudžiantis fotografuoti).
Tivoli sodai
Tivoli sodai buvo atidaryti 1843 m. šalia senamiesčio sienų, karaliaus Kristiano VIII suteiktame sklype. Tai vienas seniausių veikiančių pramogų parkų pasaulyje, įsikūręs šalia Kopenhagos centrinės stoties. Sakoma, kad Waltas Disnejus čia lankėsi prieš kurdamas „Disneilendą“.
Vakare sodai nušvinta tūkstančiais lempučių, pakabintų ant medžių ir medinių paviljonų, o fone juda bokštų atrakcionai. Parkas išlieka žmogaus mastu, o šviesa yra pakankamai šilta, kad rankiniu būdu fotografuojant su ilgu užrakto greičiu nuotraukos išeitų ryškios. Kalėdų sezonas, nuo lapkričio vidurio iki sausio pradžios, yra laikas, kai apšvietimas pasiekia savo viršūnę.
Kada apsilankyti Kopenhagoje
Nuo vėlyvos pavasario iki ankstyvo rudens (gegužės–rugsėjo mėn.) dienos yra ilgiausios, temperatūra švelni, o uosto gyvenimas verda visu tempu. Liepa ir rugpjūtis – šilčiausi ir judriausi mėnesiai. Žiema šalta ir pilka, tačiau Tivoli Kalėdų šviesos ir uostas „mėlynojoje valandoje“ – tai, ko čia verta pamatyti. Nyhavnui – giedras vasaros vakaras „auksinėje valandoje“ – tai klasikinis vaizdas.
Dažnai užduodami klausimai
Koks metų laikas yra geriausias apsilankyti Kopenhagoje?
Gegužė, birželis ir rugsėjis – tai geriausias laikas, kai suderinamas švelnus oras, ilgos dienos ir aktyvus laisvalaikis prie uosto. Liepa ir rugpjūtis yra šilti ir judrūs. Nuo lapkričio iki sausio yra šalta ir tamsu, tačiau tuo metu vyksta Tivoli Kalėdų sezonas, dėl kurio verta specialiai ten nuvykti.
Kiek dienų reikia praleisti Kopenhagoje?
Per tris dienas spėsite apžiūrėti Nyhavną, Amalienborgą, Christiansborgą, operos teatrą ir praleisti pusę dienos Christianshavne. Ketvirtą dieną galėsite aplankyti Grundtvigo bažnyčią, Tivoli sodus ir pasivaikščioti iki Gefion fontano bei Mažosios undinėlės.
Ar Kopenhagoje patogu vaikščioti pėsčiomis?
Centras yra kompaktiškas ir lygus. Nyhavn, Kongens Nytorv, Strøget, Christiansborg ir Christianshavn yra vos 25 minučių pėsčiomis vienas nuo kito. Norint pasiekti Grundtvigo bažnyčią ir toliau esančius rajonus, patogu naudotis metro ir miesto dviračių tinklu.
Kaip nuvykti iš oro uosto į miesto centrą?
Kopenhagos oro uostas (Kastrup) yra Amagerio rajone, maždaug 8 kilometrų atstumu nuo centro. Metro linija M2 važiuoja iš terminalo į Kongens Nytorv stotį per maždaug 15 minučių, dieną ir naktį. Kelionė traukiniu iki Kopenhagos centrinės stoties trunka apie 13 minučių.
Ar Kopenhaga brangi?
Taip, pagal Europos standartus. Restoranai, alkoholis ir viešbučiai yra pastebimai brangesni nei Pietų ar Rytų Europoje. Viešasis transportas, muziejai ir prekybos centrai kainuoja maždaug tiek, kiek vidutiniškai. Vanduo iš čiaupo yra puikus ir nemokamas.
Ar galima nuvykti į Malmę iš Kopenhagos per vieną dieną?
Taip. „Øresund“ traukinys pervažiuoja tiltą iš Kopenhagos centrinės stoties į Malmės centrinę stotį per maždaug 35 minutes, o traukiniai važiuoja kas 20 minučių beveik visą dieną. Reikia turėti pasą, nes tikrinama siena.
Ar Kopenhaga yra saugi turistams?
Kopenhaga yra iš esmės saugi Europos sostinė. Turistų lankomose vietose (Nyhavn, Strøget, Centrinė stotis) reikėtų laikytis įprastų atsargumo priemonių dėl kišenvagių. Dviračių takai kelia didžiausią pavojų pirmą kartą čia apsilankantiems pėstiesiems, nes įžengimas į juos prilyginamas įžengimui į važiuojamąją dalį.
