Kai aplankėme savo seną mokyklos draugą Bonoje, buvo aišku, kad turėsime užsukti į Kelną. Pėsčiųjų zona buvo gerokai perpildyta, todėl greitai palikome miesto centrą. Ilgai vaikščioję mažesnėmis gatvelėmis galiausiai vėl pasiekėme Reino upę. Na, ir ką galiu pasakyti. Turėjome tik vieną dieną, bet gražesnio dangaus saulėlydyje negalėjau prašyti.