Kai pagalvoju apie Portugaliją, mane visada stebina tai, kiek daug istorinių rūmų čia paversta viešbučiais. Tai ne tik vietos, kurias aplankai dieną ir palieki už savęs. Juose galima iš tikrųjų apsistoti, apsuptam šimtmečių istorijos. „Bussaco Palace“ ir jo sodai – vienas iš tų retų perlų, todėl, lankydami draugą šioje vietovėje, nusprendėme čia apsistoti kelioms naktims.
Viduje rūmai yra tokie pat puošnūs, kaip ir tikėtasi, tačiau labiausiai įstrigo būtent išorė – sodai.
Tinkamas kampas Bussaco rūmų sodams
Buvo vasaris, vos tik išaušus saulei (tiksliau – 07:54), kai išėjau su fotoaparatu. Tą rytą dangus nebuvo ypač įspūdingas, todėl, užuot laukęs, kol pasikeis šviesa, pradėjau tyrinėti rūmų teritoriją.
Bussaco rūmų sodai kupini smulkių detalių. Samanomis apaugusios pergolos, vingiuotos šakos ir ramūs takeliai, kviečiantys pasivaikščioti neskubant. Vaikščiodamas supratau, kad noriu užfiksuoti ne tik pačią architektūrą, bet ir ten vaikščiojimo jausmą.
Būtent taip atradau šį vaizdą. Pergola puikiai įrėmina rūmus, o takelis nukreipia žvilgsnį į priekį. Tu ne tik matai rūmus – tau atrodo, lyg eitum link jų.
Techninė pusė
Tiems iš jūsų, kurie mėgsta kalbėti apie įrangą:
-
Fotoaparatas: Nikon D850
Objektyvas: 19 mm
Nustatymai: ISO 64, f/8, 1/15 s
Data ir laikas: 2023 m. vasario 25 d., 07:54
Fotografuodamas 19 mm objektyvu, gavau pakankamai plataus kadro, kad be iškraipymų tilptų ir rūmai, ir sodo takelis. Diafragmą palikau nustatytą f/8, kad vaizdas visame kadre būtų vienodai ryškus, o ilgas ekspozicijos laikas puikiai pasiteisino, nes scena buvo nejudanti ir galėjau fotoaparatą laikyti tvirtai.
Fotografo patarimas
Jei kada nors fotografuosite Bussaco rūmų sodus: pasivaikščiokite po sodus, ieškokite natūralių kadrų, pavyzdžiui, samanomis apaugusių šakų, ir pabandykite užfiksuoti, kokį jausmą kelia pasivaikščiojimas ten. Kartais istorija slypi ne vien tik didingoje architektūroje, bet ir ją supančiose ramesnėse detalėse.
Apgyvendinimas „Bussaco Palace“ viešbutyje reiškė ne tik gražų kambarį. Tai buvo galimybė pasinerti į vietą, kur istorija ir kasdienis gyvenimas susilieja. Tą rytą sodai man priminė, kad net ir tada, kai dangus nelepina, visada yra kita istorija, kuri laukia, kol ją užfiksuosiu per objektyvą.
Jei kada nors abejosite, ar jūsų darbas yra svarbus, prisiminkite, kad fotografija – tai ne tik tobulos šviesos paieškos. Kartais tai reiškia sulėtinti tempą, pastebėti detales, pro kurias kiti praeitų nepastebėję, ir pasidalinti tuo jausmu su pasauliu. Būtent čia ir slypi magija.
Jei norite sužinoti daugiau apie šį rūmą savo kelionei, apsilankykite oficialioje „Bussaco Woods“ svetainėje „Center of Portugal“ – ten rasite daug puikių patarimų. Jei mėgstate sodus, daugiau informacijos galite rasti mano ankstesniame aprašyme ir tinklaraščio įraše apie Jeronimo vienuolyną ir jo nuostabius sodus.
