{"id":174702,"date":"2026-07-23T09:42:07","date_gmt":"2026-07-23T09:42:07","guid":{"rendered":"https:\/\/sumfinity.com\/?p=174702"},"modified":"2026-08-25T09:38:49","modified_gmt":"2026-08-25T09:38:49","slug":"graikija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/sumfinity.com\/lt\/travel\/graikija\/","title":{"rendered":"Graikija"},"content":{"rendered":"

Graikija driekiasi nuo Balkan\u0173 \u017eemynin\u0117s dalies iki Eg\u0117jo ir Jonijos j\u016br\u0173, o prie jos krant\u0173 i\u0161sibarst\u0119 daugiau nei du \u0161imtai apgyvendint\u0173 sal\u0173. At\u0117nuose<\/a>, po Akropolio, gyvena apie tre\u010ddalis \u0161alies gyventoj\u0173, Salonikai yra \u0161iaur\u0117s centras, o Dodekaneso salos, kuri\u0173 pagrindin\u0117 yra Rodas, driekiasi toli \u012f pietry\u010dius, i\u0161 kur matosi Turkijos pakrant\u0117. Visa \u0161iame vadove pateikta informacija surinkta per tris keliones: savait\u0119 At\u0117nuose \u017eiem\u0105, vie\u0161nag\u0119 Salonikuose ir kelion\u0119 automobiliu po Rod\u0105, aplankant \u012fvairias salas.<\/p>\n

\"Picturesque<\/a>
Vaizdas \u012f Akropol\u012f<\/figcaption><\/figure>\n

At\u0117nai<\/h2>\n

Akropolis buvo pirmasis dalykas, kuris mus pasitiko At\u0117nuose, ir taip buvo vis\u0105 likusi\u0105 savait\u0119: uola i\u0161kyla apie 150 metr\u0173 ir matoma beveik i\u0161 kiekvieno miesto kampelio. At\u0117n\u0173 istorija siekia daugiau nei 3 500 met\u0173, o senov\u0117s miestas nuolat i\u0161kyla \u0161iuolaikiniame mieste \u2013 \u0161ventyklose, kolonomis ir griuv\u0117siais, stovin\u010diais tarp daugiabu\u010di\u0173.<\/p>\n

Netgi transporto sistema yra jos dalis. Tarp sto\u010di\u0173 seniausia metro linija eina atviru mar\u0161rutu per archeologin\u012f park\u0105, o a\u0161 nufotografavau metro traukin\u012f<\/a>, va\u017eiuojant\u012f po Akropolio pap\u0117d\u0117je<\/a> \u2013 raudoni vagonai, apsupti \u017eiemos \u0161ak\u0173, o vir\u0161 j\u0173 ant kalvos st\u016bkso Partenonas. Statyb\u0173 metu rasti artefaktai eksponuojami pa\u010diose stotyse.<\/p>\n

Akropolis<\/h2>\n
\"A<\/a>
At\u0117n\u0173 Akropolis<\/figcaption><\/figure>\n

Akropolis nuo 1987 m. \u012ftrauktas \u012f UNESCO pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105, o nuo 1975 m. vykdomi jo atstatymo darbai leido Partenon\u0105 beveik visi\u0161kai atkurti. Nuo Likabeto kalno fotografavau ap\u0161viest\u0105 Akropol\u012f su j\u016bra u\u017e jo nugaros<\/a> \u2013 marmuras auksu spind\u0117jo m\u0117lynosios valandos fone, o fon\u0105 u\u017epild\u0117 Piraeus ir Saronikos \u012flankos \u0161viesos.<\/p>\n

Stovint prie\u0161ais \u0161ventyklas, kyla klausimas, kaip \u017emon\u0117s, netur\u0117dami \u0161iuolaikini\u0173 technologij\u0173, sugeb\u0117jo sukurti ka\u017ek\u0105, kas i\u0161liko t\u016bkstan\u010dius met\u0173. Akropolio muziejus, esantis prie pat uolos pap\u0117d\u0117s, saugo ten rastus artefaktus, ir j\u012f verta aplankyti prie\u0161 arba po kopimo \u012f vir\u0161\u0173.<\/p>\n

Likabeto kalnas<\/h2>\n
\"Panorama<\/a>
Likabeto kalnas | At\u0117nai, Graikija<\/figcaption><\/figure>\n

Sostin\u0117s centre yra kalnas, ir \u0161is faktas mane nustebino labiau nei bet kas kitas At\u0117nuose. Likabeto kalnas i\u0161kil\u0119s 277 metrus vir\u0161 j\u016bros lygio; pasak legendos, deiv\u0117 At\u0117n\u0117 \u010dia numet\u0117 kalkakmenio gabal\u0105, o senesn\u0117 pasaka sako, kad \u0161laituose kadaise gyveno vilkai \u2013 graik\u0173 kalba \u201elykos\u201c rei\u0161kia \u201evilkas\u201c. Nuo Akropolio fotografavau kaln\u0105<\/a>, i\u0161kilus\u012f vir\u0161 bly\u0161kaus miesto<\/a> \u2013 \u017eali\u0105 piramid\u0119, kurios vir\u0161\u016bn\u0117je stovi balta \u0160v. Jurgio koply\u010dia.<\/p>\n

Kopimas \u012f kaln\u0105 \u2013 tai vakarinis ritualas. Nuo vir\u0161\u016bn\u0117s steb\u0117jau, kaip saul\u0117lydis liejasi vir\u0161 miesto ir j\u016bros<\/a>, o leid\u017eiantis \u017eemyn u\u017efiksavau marmuro spalvos nam\u0173 j\u016br\u0105 paskutiniuose \u0161iltuose spinduliuose<\/a>, kai \u0161iuolaikinio miesto betonas trumpam primena senov\u0117s miesto akmen\u012f. Tiems, kurie nori tausoti kojas, \u012f vir\u0161\u016bn\u0119 va\u017eiuoja funikulierius.<\/p>\n

Monastiraki<\/h2>\n

Monastiraki i\u0161 tikr\u0173j\u0173 niekada neu\u017esidaro. \u0160i aik\u0161t\u0117 yra metro linij\u0173 sankry\u017ea, miesto pigi\u0173 preki\u0173 prekybos centras ir garsiosios sendaik\u010di\u0173 turgaviet\u0117s vieta, tod\u0117l \u010dia triuk\u0161minga nuo ryto iki gerokai po vidurnak\u010dio. Nuo stogo vir\u0161 aik\u0161t\u0117s fotografavau \u0161\u012f rajon\u0105 sutemose: vir\u0161 jo \u2013 Akropolis<\/a>, viduryje \u2013 Tzistarakio me\u010det\u0117 ir Adriano bibliotekos griuv\u0117siai, o vir\u0161 viso to \u2013 tarsi pl\u016bduriuojantis Partenonas.<\/p>\n

Gr\u012f\u017eau \u010dia, kad u\u017efiksuo\u010diau t\u0105 pat\u012f vaizd\u0105 sutemus<\/a>, kai turgaus prekystaliai \u0161vie\u010dia, o ant uolos \u012fsi\u017eiebia pro\u017eektoriai. \u0160ie du kadrai, padaryti per kelias valandas, yra trumpas At\u0117n\u0173 apib\u016bdinimas: senovinis miestas, gyvenantis visu garsumu.<\/p>\n

Hefaisto \u0161ventykla ir senov\u0117s Agora<\/h2>\n

Apie 415 m. pr. m. e. pastatyta Hefaisto \u0161ventykla yra viena i\u0161 geriausiai i\u0161silaikiusi\u0173 senov\u0117s pasaulio \u0161ventykl\u0173, skirta metal\u0173 meistr\u0173 ir ugnies dievui; archeologai aplink j\u0105 aptiko puod\u017ei\u0173 ir metalo apdirbimo dirbtuves. Nuo Akropolio \u0161laito fotografavau \u0161ventykl\u0105<\/a>, i\u0161kilusi\u0105 vir\u0161 Agoros med\u017ei\u0173<\/a> \u2013 dor\u0117nin\u0119 marmuro sal\u0105, u\u017e kurios spaud\u017eiasi \u0161iuolaikinis miestas.<\/p>\n

\u0160is kontrastas puikiai apib\u016bdina centrin\u0119 At\u0117n\u0173 dal\u012f: viename kadre, atskirtame pu\u0161\u0173 eil\u0117s, telpa V a. pr. m. e. ir XXI a. po Kr.<\/p>\n

Herodo Attiko odeonas<\/h2>\n

Akropolio pietvakari\u0173 \u0161laite esantis akmeninis teatras buvo baigtas statyti 161 m. po Kr. ir restauruotas 1950 m., o iki \u0161iol jis vis dar veikia. Jo scenoje yra pasirod\u0119 Maria Callas, Luciano Pavarotti ir Ennio Morricone. A\u0161 nufotografavau marmurin\u0119 \u201ecavea\u201c i\u0161 vir\u0161utinio \u0161laito<\/a> \u2013 eil\u0117s, nusileid\u017eian\u010dios iki \u0161achmat\u0173 lentos formos scenos grind\u0173, o u\u017e sugriuvusi\u0173 arkad\u0173 matosi visa vakarin\u0117 At\u0117n\u0173 dalis.<\/p>\n

Apsilankymas \u010dia vyksian\u010diame koncerte vis dar yra mano svajoni\u0173 s\u0105ra\u0161e. Kai kurios nuotraukos \u2013 tai pa\u017eadas sugr\u012f\u017eti.<\/p>\n

Panaten\u0117jos stadionas<\/h2>\n
\"A<\/a>
Panaten\u0117jos stadionas \u2013 marmuro stebuklas | At\u0117nai, Graikija<\/figcaption><\/figure>\n

Panaten\u0117jos stadionas yra pastatytas vien i\u0161 marmuro, ir n\u0117 vienas kitas stadionas pasaulyje negali pasigirti tuo pa\u010diu. Panaten\u0117jos \u017eaidyn\u0117s \u0161ioje vietoje vyko nuo VI a. pr. m. e., kai \u017ei\u016brovai s\u0117d\u0117davo ant nat\u016brali\u0173 \u0161lait\u0173; atstatytoje arenoje 1896 m. vyko pirm\u0173j\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 atidarymo ir u\u017edarymo ceremonijos, o kasmet lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f At\u0117n\u0173 maratono fini\u0161as vis dar vyksta \u0161ioje arenoje.<\/p>\n

A\u0161 nufotografavau marmurin\u0119 \u201epasag\u0105\u201c po dramati\u0161ku dangumi<\/a>, o prie\u0161ais tu\u0161\u010dias trib\u016bnas ant stieb\u0173 plazd\u0117jo Graikijos ir olimpin\u0117s v\u0117liavos. Kaip did\u017ei\u0173j\u0173 sporto rengini\u0173 m\u0117g\u0117jas, stov\u0117jau ten ir \u012fsivaizdavau, kok\u012f gars\u0105 gali talpinti \u0161i arena.<\/p>\n

\u201eZappeion\u201c sal\u0117<\/h2>\n
\"Picture<\/a>
\u201eZappeion\u201c sal\u0117<\/figcaption><\/figure>\n

Evangelos Zappas, graikas, susikrov\u0119s turtus Rumunijoje, finansavo olimpinio pastato statyb\u0105 At\u0117nuose, kai poetas Panagiotis Soutsos j\u012f \u012ftikino, kad \u0161aliai toks pastatas b\u016btinas. Architektas Teofilas Hansenas pastat\u0105 u\u017ebaig\u0117 1888 m., nors Zappas nesp\u0117jo pamatyti neoklasikinio fasado, esan\u010dio u\u017e v\u0117liav\u0173 eil\u0117s<\/a>. 1938 m. \u0161iame pastate prad\u0117jo transliuoti pirmoji Graikijos nacionalin\u0117 radijo stotis.<\/p>\n

Tikroji staigmena laukia viduje. Atviras apvalus atriumas<\/a> \u2013 tai dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 kolonad\u0173 \u017eiedas, apjuosiantis \u0161achmat\u0173 lentos formos marmuro grindis, o jo geometrija tokia tiksli, kad vis\u0105 savo vizit\u0105 ten praleidau tiesiog tyrin\u0117damas simetrij\u0105. Tai teb\u0117ra mano m\u0117gstamiausias interjeras At\u0117nuose.<\/p>\n

At\u0117n\u0173 metropolijos katedra<\/h2>\n

Metropolijos katedros statyba truko dvide\u0161imt met\u0173, o jos sienoms buvo panaudotas marmuras i\u0161 72 nugriaut\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, kol 1862 m. statyba buvo u\u017ebaigta. \u010cia vyksta nacionalin\u0117s reik\u0161m\u0117s ceremonijos, o prie jos esanti aik\u0161t\u0117 yra vos kelios minut\u0117s p\u0117s\u010diomis nuo Monastiraki. A\u0161 nufotografavau nakt\u012f ap\u0161viest\u0105 katedr\u0105<\/a>: vir\u0161 \u012f\u0117jimo tarp dviej\u0173 varpini\u0173 spind\u0117jo mozaikos juosta, o ant abiej\u0173 varpini\u0173 plev\u0117suojan\u010dios Graikijos v\u0117liavos buvo i\u0161blukusios d\u0117l v\u0117jo ir ilgos ekspozicijos.<\/p>\n

Kadangi lankiausi \u017eiem\u0105, tuo metu aik\u0161t\u0117 buvo tu\u0161\u010dia. Tok\u012f kompromis\u0105 dariau vis\u0105 savait\u0119 \u2013 \u0161altos rankos mainais \u012f \u0161varius kadrus, ir pasirink\u010diau j\u012f dar kart\u0105.<\/p>\n

Salonikai<\/h2>\n
\"Vakarin\u0117<\/a>
Tai \u2013 vakarin\u0117 nuotrauka, kurioje matyti Salonik\u0173 Baltasis bok\u0161tas ir \u0160iaur\u0117s Graikijos nacionalinis teatras.<\/figcaption><\/figure>\n

Salonikai \u2013 antras pagal dyd\u012f Graikijos miestas, \u012fkurtas 315 m. pr. m. e., kuriame gausu bizantini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, staiga i\u0161nyran\u010di\u0173 \u012fprast\u0173 gatvi\u0173 gale. Jo simbolis \u2013 Baltasis bok\u0161tas: \u010dia i\u0161 prad\u017ei\u0173 stov\u0117jo bizantin\u0117 tvirtov\u0117, o j\u0105 pakeit\u0119s osman\u0173 bok\u0161tas tarnavo kaip kal\u0117jimas ir egzekucij\u0173 vieta, ni\u016briai vadinama Raudonuoju bok\u0161tu. 1912 m. miestui sugr\u012f\u017eus \u012f Graikijos sud\u0117t\u012f, bok\u0161tas buvo nuda\u017eytas baltai ir pervadintas \u2013 tai buvo simbolinis apvalymas, o \u0161iandien jame veikia muziejus.<\/p>\n

Ilg\u0105 vakar\u0105 praleidau vaik\u0161\u010diodamas aplink j\u012f ratu, o Daria ant suoliuko skait\u0117 knyg\u0105. Galiausiai \u201em\u0117lynoji valanda\u201c atne\u0161\u0117 puik\u0173 kadr\u0105 \u2013 \u201eBaltasis bok\u0161tas\u201c ir \u0160iaur\u0117s Graikijos nacionalinis teatras violetin\u0117je \u0161viesoje<\/a>. Kit\u0105 nakt\u012f \u012fsitaisiau Leoforos Nikis gatv\u0117je, kad nufotografuo\u010diau bok\u0161t\u0105 vir\u0161 vakarinio eismo sraut\u0173<\/a>, o \u0161viesos p\u0117dsakai atliko t\u0105 kompozicin\u012f darb\u0105, kurio negal\u0117jo atlikti tu\u0161\u010dias bulvaras.<\/p>\n

Eptapyrgio ir Rotunda<\/h2>\n

Mano planas buvo nufotografuoti saul\u0117lyd\u012f vir\u0161 Rotundos \u2013 seniausio paminklo Salonikuose, pastatyto IV a. Romos imperatoriaus Galerijaus laikais. Kompozicija pavyko tik i\u0161 but\u0173 balkon\u0173, \u012f kuriuos netur\u0117jome prieigos, tod\u0117l jau buvo prad\u0117tas \u012fgyvendinti planas B: tolumoje pasteb\u0117jome Eptapyrgio tvirtov\u0119 ir, ne\u0161dami fotoaparat\u0173 krep\u0161ius ir vis\u0105 kit\u0105 \u012frang\u0105, nuskub\u0117jome \u012f kaln\u0105, kur atvykome b\u016btent tuo metu, kai saul\u0117 susitiko su horizontu. Rezultatas \u2013 saul\u0117lydis vir\u0161 miesto ir Termiko \u012flankos<\/a>, matomas nuo bizantini\u0173 pylim\u0173<\/a>, o pirmoje plane \u2013 oran\u017eine spalva degan\u010dios plyt\u0173 sien\u0173 zygai.<\/p>\n

\u201eEptapyrgio\u201c rei\u0161kia \u201eSeptyni\u0173 bok\u0161t\u0173 tvirtov\u0117\u201c. Ji turi de\u0161imt. Kai kurie pavadinimai pranoksta savo pa\u010di\u0173 aritmetik\u0105.<\/p>\n

Panagia Chalkeon ba\u017eny\u010dia<\/h2>\n

Program\u0117l\u0117 ved\u0117 mus po Salonik\u0173 lankytinas vietas ir tikrai pasiteisino, kai nukreip\u0117 mus \u012f Panagia Chalkeon ba\u017eny\u010di\u0105 \u2013 XI a. plytin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105, kuri\u0105 vietiniai vadina \u201eRaudon\u0105ja ba\u017eny\u010dia\u201c. Pastatas stovi \u012fdubusiame sode, i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 apsuptas daugiabu\u010di\u0173 nam\u0173, tod\u0117l kompozicija tapo did\u017eiausia problema: tik centruodamas tak\u0105, vedant\u012f prie raudon\u0173 dur\u0173,<\/a> gal\u0117jau i\u0161laikyti kadr\u0105 toje Bizantijos epochoje, kuriai jis priklauso.<\/p>\n

\u0160is triukas \u2013 leisti takui ar vartams u\u017edengti \u0161iuolaikin\u012f miest\u0105 \u2013 pasiteisino per vis\u0105 kelion\u0119.<\/p>\n

Roda<\/h2>\n
\"Trys<\/a>
Trys i\u0161lik\u0119 viduram\u017ei\u0173 v\u0117jo mal\u016bnai, i\u0161sirikiav\u0119 prie Mandrakio uosto \u012f\u0117jimo.<\/figcaption><\/figure>\n

Kelion\u0117 \u012f Rod\u0105 buvo kitokia \u2013 savait\u0117 su automobiliu ir laivo bilietu. Mandraki v\u0117jo mal\u016bnai buvo pirmas dalykas, kur\u012f pasteb\u0117jau, kai dom\u0117jausi sala: viduram\u017eiais uosto pakra\u0161tyje daugiau nei tuzinas j\u0173 mal\u0117 importuotus gr\u016bdus, o dabar i\u0161liko trys. Vis\u0105 dien\u0105 ne\u0161iojau 14 kilogram\u0173 \u012frangos po uost\u0105, kol galiausiai nusprend\u017eiau fotografuoti su ilgu teleobjektyvu: trys v\u0117jo mal\u016bnai<\/a>, suspausti \u012f vien\u0105 eil\u0119<\/a>, o u\u017e j\u0173 \u2013 Agios Nikolaos tvirtov\u0117.<\/p>\n

V\u0117liau ta tvirtov\u0117 taip pat atsid\u016br\u0117 kadruose: vir\u0161 \u0161vyturio \u0161vyt\u0117jo pilnatis<\/a>, plazd\u0117jo Graikijos v\u0117liava, o \u017eemi debesys da\u017e\u0117 dang\u0173 levand\u0173 spalva. Vienas m\u0117nulis, viena kompozicija, viena proga \u2013 tai teb\u0117ra vienas i\u0161 mano m\u0117gstamiausi\u0173 kadr\u0173 i\u0161 Graikijos. Visa sala, nuo Senamies\u010dio iki Lindoso, apra\u0161yta mano kelioni\u0173 vadove<\/a> apie Rod\u0105<\/a>.<\/p>\n

Rodoso senamiestis ir Kallithea \u0161altiniai<\/h2>\n

Vien\u0105 ryt\u0105 b\u0117gdamas per Senamiest\u012f atsitiktinai u\u017etikau \u201eBurgh Mergel\u0117s\u201c ba\u017eny\u010dios griuv\u0117sius \u2013 tai XIV a. prad\u017eios gotikin\u0117 ba\u017eny\u010dia, sunaikinta 1522 m. osman\u0173 apgulties metu ir v\u0117l subombarduota Antrojo pasaulinio karo metu. De\u0161imt minu\u010di\u0173 laukiau, kol pakils saul\u0117, ir tada nufotografavau pro griuv\u0117si\u0173 langus ver\u017eiant\u012f \u0161viesos spindul\u012f<\/a> \u2013 saul\u0117s \u017evaig\u017ed\u0119, \u012fstrigusi\u0105 tu\u0161\u010dioje gotikin\u0117je arkoje. \u0160i\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 supantis viduram\u017ei\u0173 miestelis 1988 m.<\/a> buvo \u012ftrauktas \u012f Pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105<\/a>.<\/p>\n

Va\u017eiuodamas \u012f pietus link Lindoso, sustojau prie Kallithea Springs \u2013 Italijos laik\u0173 kurortinio komplekso prie j\u016bros. I\u0161 vir\u0161aus nufotografavau kupolin\u012f paviljon\u0105 vir\u0161 jo juodai balt\u0173 mozaikini\u0173 kiemeli\u0173<\/a>; viduje saul\u0117 tik kelioms sekund\u0117ms prasiskverb\u0117 pro kupolo \u017evaig\u017ed\u0117s formos angas \u2013 kaip tik tiek, kiek reik\u0117jo objektyvui pakeisti.<\/p>\n

Lindas ir Simis<\/h2>\n
\"Panoramic<\/a>
Pastelin\u0117s spalvos neoklasikiniai Simio namai, i\u0161kil\u0119 vir\u0161 uosto turkio spalvos vandens, Dodekaneso salos, Graikija.<\/figcaption><\/figure>\n

Lindose atsibudau anksti, kad nufotografuo\u010diau saul\u0117tek\u012f vir\u0161 Lindoso Akropolio, o tada apsisukau 180 laipsni\u0173. Tarp siluetais i\u0161siskirian\u010di\u0173 ky\u0161uli\u0173 puikiai \u012fsitais\u0117 burlaivis, tod\u0117l i\u0161sitraukiau teleobjektyv\u0105 ir planas pasikeit\u0117: burlaivis, kertantis ramius vandenis saul\u0117tekio metu,<\/a> tapo geresniu kadru nei tas, d\u0117l kurio ten nuva\u017eiavau. Apsisukimas teb\u0117ra pigiausias objektyvas, kur\u012f turiu.<\/p>\n

I\u0161 Rodoso keltu nuplauk\u0117me \u012f Sim\u012f, esan\u010di\u0105 ma\u017eiau nei dviej\u0173 valand\u0173 kelio atstumu \u012f \u0161iaur\u0117s vakarus. Sal\u0105 apib\u016bdina uostas su simetri\u0161komis neoklasikin\u0117mis fasadomis pastelin\u0117mis spalvomis<\/a>, i\u0161kilusiomis vir\u0161 turkio spalvos vandens \u2013 tai architekt\u016bra, visi\u0161kai skirianti nuo At\u0117n\u0173 ar Salonik\u0173. Sugurkl\u0173 nardymas nul\u0117m\u0117 salos likim\u0105, o vien\u0105 i\u0161 t\u0173 sugurkl\u0173 parsive\u017e\u0117me namo.<\/p>\n

Fotografavimas Graikijoje<\/h2>\n

Graikija mane i\u0161mok\u0117 vertinti antr\u0105 \u017evilgsn\u012f. Lindoso burlaivis buvo u\u017e man\u0119s, kai fotografavau plan\u0105. Eptapyrgio saul\u0117lydis buvo planas B, kur\u012f pasiekiau b\u0117gdamas. Panagia Chalkeon pavyko nufotografuoti tik tada, kai takas u\u017estojo horizonto linij\u0105, o pilnatis vir\u0161 Agios Nikolaos leido padaryti tik vien\u0105 bandym\u0105.<\/p>\n

Miestai ypa\u010d gra\u017e\u016bs \u017eiem\u0105: sausio m\u0117nes\u012f Metropolijos katedros aik\u0161t\u0117 ir Likabeto kalno takai buvo beveik vien man, o saul\u0117 vis\u0105 dien\u0105 buvo \u017eemai. Salos gra\u017eiausios dienos prad\u017eioje ir pabaigoje \u2013 prie\u0161 kruizini\u0173 laiv\u0173 keleiviams i\u0161silaipinant ir jiems i\u0161vykus. Tarp \u0161i\u0173 moment\u0173 visada plaukia keltas, o keltas niekada neb\u016bna veltui nufotografuotas kadras.<\/p>\n

Kada apsilankyti Graikijoje<\/h2>\n

Mes s\u0105moningai nusprend\u0117me aplankyti At\u0117nus \u017eiem\u0105, ir tai buvo teisingas sprendimas: \u0161iltos dienos, trumpos eil\u0117s ir toks prislopintas ap\u0161vietimas, kuris puikiai i\u0161ry\u0161kina marmuro gro\u017e\u012f. Salose laikas teka prie\u0161inga kryptimi. Rodas pradeda pildytis nuo v\u0117lyvos pavasario pabaigos, kruiziniai laivai u\u017epl\u016bsta uostus kelioms vidurdienio valandoms, o sezonas t\u0119siasi iki spalio.<\/p>\n

Gegu\u017e\u0117, bir\u017eelis ir rugs\u0117jis \u2013 kompromisiniai m\u0117nesiai: pakankamai \u0161ilta maudytis j\u016broje ir pakankamai ramu fotografuoti su trikojais. Vidurvasar\u012f darykite taip, kaip vietiniai: i\u0161naudokite ankstyv\u0105 ryt\u0105, atsisakykite vidurdienio ir gr\u012f\u017ekite, kai v\u0117l sugr\u012f\u0161 \u0161viesa.<\/p>\n